"Galbūt ministras atsitrauks, supratęs, kad buvo padaryta didžiulė klaida. Iš esmės turbūt padėjo parašą įtikintas kitų, nebandau svarstyti, kas kaltas, bet tai buvo ciniškumo viršūnė, jau nekalbant apie teisėtus lūkesčius, apie teisės galiojimą laike", - sakė E.Kūris penktadienį vykusioje konferencijoje Mykolo Romerio universitete.
Vilniaus universiteto profesorius atkreipė dėmesį, kad įsakymas įsigaliojo rugsėjo 7-ąją, penktadienį, todėl realiai apie jį sužinota tik kitą savaitę.
"Tie vaikai, kurie pasirinkę tam tikrus dalykus, staiga sužino, kad jiems reiks daugiau ir kitus lygius ir netgi kitus dalykus... Mano manymu, visa ta komanda, kuri šitą įsakymą rengė ir parengė rugpjūčio 31 dieną ir pakišo ministrui pasirašyti, o įsigaliojo tiktai dar po geros savaitės, padarė labai įdomų siurprizą", - sakė E.Kūris.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros vedėjas išsakė paramą protestus surengusiems moksleiviams, sakydamas, kad jie turbūt "intuityviai supranta daugiau apie Konstitucijos esmę".
"Vienintelis dalykas, kuris suteikia dar kažkokią viltį, tai tie moksleiviukai, kurie mitinguoja prie ministerijos ir savivaldybių, turbūt intuityviai supranta kai ką daugiau apie Konstitucijos reguliavimą, Konstitucijos esmę, teisėtus lūkesčius, negu tie jų mokytojai, kurie štai tokiu teisėkūros būdu jiems davė šitą pamoką", - kalbėjo E.Kūris.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius šią savaitę pripažino, kad 2014 metams patvirtinta stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka nebuvo tinkamai aptarta, bet pažymėjo, kad moksleiviai dar turi laiko pasiruošti naujovėms.
2014 metais stojant į universitetus ir kolegijas konkursinis balas bus formuojamas iš keturių mokomųjų dalykų valstybinių brandos egzaminų arba metinių įvertinimų.
Dviejų dalykų (lietuvių kalbos ir literatūros bei pagrindinio dalyko) bus įskaitomi tik valstybinio brandos egzamino rezultatai, o kitų dviejų - valstybinio brandos egzamino rezultatai arba atitinkamai perskaičiuoti metinio pažymio vertinimai. Tačiau egzaminų laikymas duos aukštesnius balus.
Šiuo metu norintieji stoti į kolegiją turi būti išlaikę du valstybinius egzaminus, o universitetą - tris.
Dar viena po dviejų metų įvedama naujovė ta, kad norint įstoti į nemokamą vietą aukštojoje mokykloje reikės pasiekti nustatytą užsienio kalbos mokėjimo lygį.
Norintieji patekti į valstybės finansuojamą studijų vietą universitete turės mokėti užsienio - anglų, vokiečių ar prancūzų - kalbą B2 lygiu, stojant į kolegiją - B1 lygiu. Šį lygį bus galima nustatyti laikant valstybinį egzaminą, kalbos mokėjimą bus galima pagrįsti ir pateikiant tarptautinius užsienio kalbų žinojimo įvertinimus.
Penktadienį posėdžiavusi Lietuvos universitetų rektorių konferencija nusprendė metams nenukelti stojimo į aukštąsias perversmo, nors tokią idėją ketvirtadienį rektoriams pasiūlė pats savo parašu naujovėms pritaręs švietimo ir mokslo ministras.