Inžinerinės specialybės pamažu populiarėja. Dažniausiai jaunimas renkasi transporto inžinerijos, statybos inžinerijos, energetikos inžinerijos specialybes. Stojant į jas būna didžiausi konkursai. Tačiau chemijos inžinerija, pramonės inžinerija, mechanikos inžinerija jau yra mažiau populiarios. „Vakaruose inžinierius yra labai gerbiamas žmogus. Juk jis yra techninio progreso variklis. Lietuviai to lyg ir nesuvokia. Mūsų šalyje – tikras teisininkų ir prekybininkų antplūdis. Jų, žinoma, taip pat reikia, bet ne tiek daug. Šiandien mums trūksta pramonės, kadangi ji veda visą šalies ekonomiką į priekį“, – sako Vidmantas Janulevičius, „BOD Group“ generalinis direktorius.
Norėtų likti
Deja, kol kas į inžineriją stojama gana nenoriai: mokytis sunku ir brangu, o po studijų paprasčiau emigruoti ten, kur esi laukiamas, kur mokamas kelis kartus didesnis atlygis ir yra realių perspektyvų. Šį kelią renkasi nemažai specialistų. Tačiau gal taip bus ne visada?
Pavasarį inžinerijos ir konsultacijų bendrovė „Sweco Lietuva“ atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) inžinerinio profilio studentų apklausą, kurios rezultatai nuteikia gana viltingai: dauguma, t. y. 91 proc., būsimų inžinierių, pabaigę studijas, norėtų dirbti Lietuvoje, 87 proc. jų po studijų planuoja ieškoti darbo pagal įgytą profesiją, o 69 proc. yra įsitikinę, kad tai pavyks padaryti Lietuvos rinkoje.
Ketvirtadalis, arba 26 proc., būsimų inžinerijos specialistų norėtų dirbti Lietuvoje vietinėje įmonėje, kai dauguma, arba 65 proc., teigė ketinantys likti mūsų šalyje ir karjeros siekti tarptautinėje kompanijoje. Tik 9 proc. apklaustųjų, pabaigę studijas, norėtų dirbti užsienyje.
„Šalyje netylant kalboms apie tai, kad vos baigę mokyklą jauni žmonės emigruoja dėl geresnių uždarbio ir karjeros galimybių, apklausos rezultatai teikia optimizmo. Ekonominė aplinka labiausiai lemia bendrovių atvirumą jauniems ir patirties neturintiems jaunuoliams. Per keletą pastarųjų metų mūsų bendrovėje įsidarbino daugiau kaip 30 ką tik studijas baigusių jaunų inžinierių. Nelikome nusivylę, nes siekiame pritraukti gabiausią ir talentingiausią jaunimą“, – teigė kompanijos „Sweco Lietuva“ prezidentas Artūras Abromavičius.
Lūkesčiai ir realijos
Pasak A. Abromavičiaus, absolventų, pretenduojančių įsidarbinti įmonėje, lūkesčiai dažniausiai įsitenka į 1,5–2,5 tūkst. litų „ant popieriaus“ ribas, tačiau jų praktinis pasirengimas dirbti inžinerinėje kompanijoje yra vidutinis ar net prastesnis.
Vidmantas Janulevičius, „BOD Group“ generalinis direktorius, sako, kad neturinčių patirties specialistų, kurie į rinką ateina iš universiteto, esami finansiniai lūkesčiai galėtų būti šiek tiek mažesni. Dažnai, esą, tokie žmonės įsivaizduoja, kad iš karto po universiteto turėtų uždirbti tiek pat, kaip ir turintieji patirties, žinių, papildomų kompetencijų.
„Atlyginimas auga su patirtimi. Geras specialistas turi būti gerai apmokamas, jeigu jis įmonei kuria pridėtinę vertę, pajamas, didina pelną. Vidutinės inžinieriaus mėnesinės pajamos gerokai viršija vidutinį atlyginimą Lietuvoje. 1 500–2 000 eurų ir daugiau į rankas – normalus patyrusio inžinieriaus atlyginimas Lietuvoje. Aš nepažįstu nė vieno inžinieriaus, kuris dirbtų už minimalią algą“, – sako V. Janulevičius.
Paruošimo trūkumai
Gerai parengti inžinieriai Lietuvoje, be abejo, turi didelę paklausą. Deja, aukštųjų mokyklų rengimas ne visada atitinka šiandienos verslo realijas. Ko gi trūksta mūsų absolventams?
„Jauniems, ką tik universiteto diplomą įgijusiems žmonėms labiausiai trūksta sistemiško požiūrio, projektavimo darbų struktūros ir etapiškumo suvokimo. Be to, dauguma neturi pakankamai gilių profesinių žinių ir anglų kalbos įgūdžių. O štai atlyginimų lūkesčiai įprastai būna aukštesni nei reali profesinė kompetencija. Žinoma, pasitaiko ir malonių išimčių“, – patirtimi dalijosi A. Abromavičius.
V. Janulevičius taip pat pastebėjo, kad inžinierių paruošimas mūsų šalyje ne visada atitinka rinkos poreikius. „BOD Group“ yra didžiausia pramoniniu būdu įrašytų CD, DVD, Blu-ray Disc kompaktinių plokštelių gamintoja Baltijos šalyse ir viena moderniausių įmonių grupė Centrinėje ir Rytų Europoje. Deja, Lietuvoje niekas nerengia optinių laikmenų gamybos inžinierių, – sako pašnekovas. – Kita mūsų kryptis – Visoriuose statoma didžiulė gamykla (UAB „Baltic Solar Energy“ ir UAB „Baltic Solar Solutions“ čia vykdys saulės elementų tyrimus ir eksperimentinę gamybą, o UAB „ViaSolis“ užtikrins elementų surinkimą į paruoštus naudoti energetinius modulius), kurioje dirbs apie 300 darbuotojų. Saulės elementų ir saulės modulių gamyba ir surinkimas yra nauja sritis Lietuvoje. Tokių inžinierių pas mus taip pat nėra ir kol kas dar negali būti.“
Apmoko patys
Tam, kad pramonės naujovės būtų vystomos ir mūsų šalyje, kai kurioms įmonėms tenka kviestis specialistus iš užsienio arba apmokyti mūsų žmones.
„Mes suprantame, kad be kvalifikuotos jėgos neturime ateities. Tai reiškia, kad patys turime pasirūpinti savo darbuotojais. Šiuo metu du iš trijų jaunų specialistų grįžo iš metų stažuotės bene geriausiuose Vakarų Vokietijos universitetuose, kur vystoma saulės energetika. Mūsų inžinieriai čia buvo puikiai įvertinti“, – džiaugiasi V. Janulevičius.
Pašnekovas pripažįsta, kad būna labai gaila, kai į stažuotes išsiųsti specialistai negrįžta, ir į juos investuoti pinigai neatsiperka, tačiau tokių atvejų yra mažuma.
„Dauguma grįžta pas mus, ir puikiai dirba čia – savo šalyje“, – sako V. Janulevičius.
Milijoninės investicijos
Lietuvoje daugiau nei 20 metų veiklą vykdanti Švedijos-Šveicarijos inžinerinių sprendimų įmonė ABB šiemet taip pat planuoja mūsų šalyje įkurti naujų darbo vietų kvalifikuotiems inžinieriams – planuose inžinerinis centras, kuris būtų orientuotas į paslaugų eksportą. Į šį projektą planuojama investuoti apie 4–5 mln. JAV dolerių (apie 11–14 mln. litų).
Kompanijos ABB prezidentas ir vadovas Baltijos šalims Bo Henriksonas sakė, kad investicijos bus skirtos naujam pastatui, kuriame bus įrengti visi ABB verslo padaliniai ir centrinis sandėlis.
„Inžinerijos centras yra dalis plėtros plano, ir jame žingsnis po žingsnio bus įdarbinami skirtingų sričių inžinieriai. Mes tikimės 2015 metais padvigubinti verslo apimtis Lietuvoje, tačiau tai priklausys nuo ekonominės situacijos“, – teigė B. Henriksonas.
Į inžinerijos centrą kasmet būtų priimama apie 30 darbuotojų, tačiau ABB atstovas kol kas negalėjo pasakyti, kiek žmonių iš viso dirbs centre.