Tarp mergaičių taip manančiųjų – vos 12,7 proc. Anot Moterų informacijos centro atstovų, šie rezultatai akivaizdžiai parodo, kad stereotipai, susiję su lyčių vaidmenimis, keičiasi daug lėčiau nei norėtų, ir auganti karta nebus nuo jų tokia laisva, kaip tikimasi.
73 proc. berniukų atrodo normalu, jei į pasimatymą pakviečia mergina
Moterų informacijos centras, vykdydamas projektą „Jaunimas jaunimui. Kartu mes galime pasipriešinti smurtui“, apklausė 501 trijų Vilniaus mokyklų 15-17 metų moksleivį.
87,7 proc. vaikinų ir 96,7 proc. merginų mano, kad vyrai ir moterys turėtų turėti tas pačias laisves ir teises. Visgi 12 proc. berniukų linkę daugiau teisių suteikti vyrams. Kita vertus, paklausti, ar sutinka, kad šeimoje priimant sprendimus didesnį autoritetą turi turėti tėtis nei mama, sutiko 45 proc. berniukų ir vos 16 proc. mergaičių, taigi net tarp berniukų vyrauja nuostata, kad šeimoje didesnį autoritetą turi moteris. Tai bene akivaizdžiausiai parodo tikrąją moters vietą.
72 proc. berniukų ir 94 proc. mergaičių pritaria teiginiui, kad vyras šeimoje turėtų prisidėti prie namų ruošos darbų, jei abu sutuoktiniai dirba. Visgi 59 proc. berniukų ir 22,5 proc. mergaičių linkę manyti, kad merginoms labiau nei profesionali karjera ar nuosavo verslo sukūrimas turi rūpėti geros žmonos ir mamos statusas.
Su teiginiu, kad merginos yra tokios pat protingos, kaip ir vaikinai, sutinka 94 proc. merginų ir tik 72 proc. vaikinų. 25 proc. berniukų įsitikinę, kad šeima turėtų labiau skatinti stoti į aukštąją mokyklą berniukus. Mergaitės šiam teiginiui kategoriškai nepritaria. Taip pat net 66,3 proc. berniukų teigia, kad geresni lyderiai yra vaikinai. Tarp mergaičių taip manančiųjų – vos 12,7 proc.
Be to, berniukai nepalankiai vertina merginas, kurios lanko šiurkštesnes sporto šakas. Tokį merginų sprendimą palaiko vos 69 proc. berniukų, lyginant su 93 proc. mergaičių. Kita vertus, net 73 proc. berniukų ir 65 proc. mergaičių atrodo normalu, jei į pasimatymą vaikiną pakviečia mergina. Kad vaikinas turėtų apmokėti visas pasimatymo metu patirtas išlaidas, mano mažiau nei pusė apklaustų berniukų ir mergaičių. Likę linkę išlaidas dalintis.
26 proc. berniukų ir 15 proc. mergaičių mano, kad moterys taip pat smurtauja
Apklausos metu moksleiviams buvo pateiktos pagrindinės priežastys bei nuostatos, kodėl vyrai naudoja smurtą prieš moteris (jas muša, stumdo, įžeidinėja ar šaukia ant jų), ir buvo prašoma iš jų pasirinkti, jų manymu, svarbiausias.
Anot moksleivių, dažniausiai smurtas kyla, nes smurtautojai vartoja narkotikus arba yra apsvaigę nuo alkoholio (taip nurodė 63 proc. apklaustųjų), laiko save viršesniais už moteris (42 proc.), nori kontroliuoti moteris (40 proc.), yra fiziškai stipresni už moteris (30 proc.).
26 proc. berniukų ir 15 proc. mergaičių mano, kad moterys linkusios smurtauti prieš savo partnerį lygiai taip pat, kaip vyrai. Teiginiui, kad susituokusių žmonių santykiai yra jų privatus reikalas ir niekas į juos neturėtų kištis net smurto atveju, pritaria 25 proc. berniukų ir 13 proc. mergaičių.
85 proc. berniukų ir 88 proc. mergaičių įsitikinę, kad jei prieš asmenį smurtaujama, jis tiesiog gali nutraukti santykius.
Stereotipai – ne tik vyresnės kartos reliktas
„Dar nemaloniai nustebino nuostata, kad merginos pačios kaltos, jeigu prie jų priekabiaujama ar laidomos jų atžvilgiu nemalonios replikos. Esą tokią situaciją gali išprovokuoti jų apranga. Iš tiesų – toks stereotipas labai gajus viešojoje erdvėje, tad juo persiėmęs ir jaunimas. Nors jauni žmonės, lyginant su vyresniąja karta, liberalesni, pozityviau žiūri į lyčių lygybę, tikrai yra vietų, ties kuriomis reikėtų dirbti. Stereotipai keičiasi daug lėčiau nei norėtųsi. Nors vyrauja įsitikinimas, kad stereotipai – tik senosios kartos reliktas, apklausa parodė, kad taip nėra. Jei jaunimas nebus šviečiamas mokyklose, universitetuose, lyčių nelygybė išliks.
Galbūt nėra tokios tiesmukiškos lyčių nelygybės, kuri būdavo anksčiau, tačiau ją parodo kad ir toks faktas, jog merginos renkasi socialinius mokslus, o tikslieji mokslai, informatika vis dar priskiriami vaikinų sričiai, nors tai paklausios specialybės, kurios ateityje užims vis didesnę rinkos dalį, ten turbūt koncentruosis ir didžiausi pinigai. Deja, moteriško atstovavimo tokiose srityse trūksta. Jei patyrinėtume moterų skaičių moksle arba politikoje, nelygybė taip pat labai aiški. Šaknys, kur prasideda visi šie stereotipai, - šeima. Todėl nereikia manyti, kad jeigu mes tiesiog leisime naujai kartai augti, jos nešviesdami, stereotipai išnyks. Aišku, jie po truputį nyksta, bet daug lėčiau nei norėtųsi“, - svarstė pašnekovė.
Lyčių nelygybė akivaizdesnė mergaitėms nei berniukams
Įdomu, kad teiginiui, kad moteriai pirmiausiai turi rūpėti šeima, daugiau pritaria berniukai, o mergaitės būtų linkusios suderinti tiek šeimą, tiek karjerą.
„Galbūt merginos geriau suvokia, kad proporcija tarp lyčių šiuo metu yra netinkama ir turėtų kažkas keistis. O vaikinai per seminarus dažnai sakydavo, kad mūsų valstybėje yra pakankamai gera situacija – mes turime moterį prezidentę, Seimo pirmininkę. Bet kai pradedi giliau nagrinėti galių struktūras, matosi, kad tiek atstovavime, tiek versle moterų trūksta. Pavyzdžiui, smulkiame ir vidutiniame versle moterų vadovių yra tik 30 proc. Vidutinio dydžio įmonėse ar didžiosiose korporacijose vyrauja vien vadovai vyrai.
Teko matyti konferencijos, kurioje buvo kalbama apie jaunimo verslumo skatinimą, nuotrauką. Iš 40 dalyvių joje nebuvo nė vienos moters. Visgi verslo pasaulis nėra draugiškas moterims, jau nekalbant apie skirtingą darbo užmokestį. Nors jaunimas įsitikinęs, kad vyrai ir moterys už tą patį darbą turėtų gauti tą pačią algą, kai diskutuodavome apie tai, vaikinai teigdavo, kad moterys pačios nepakovoja už save pokalbio dėl darbo metu. Jos pasikuklina, o vyrai užsiprašo didesnio atlyginimo ir jį gauna“, - pasakojo K. Butkevičiūtė.
Pašnekovė apgailestavo, kad dėl didelio moksleivių užimtumo teko trumpinti projektui skirtą laiką, todėl būtų labai naudinga, jei tokios pamokos būtų įtrauktos į pagrindinę ugdymo programą.
„Dar kalbėsimės su mokytojais, kaip būtų galima šią informaciją įtraukti bent jau į ne formalų ugdymą. Juolab kad parengtas vadovas, kaip vesti tokio pobūdžio mokymus ir juo gali naudotis kiekvienas mokytojas. Visada galimas integravimas, pavyzdžiui, socialinių reklamų kūrimą, kuriuo moksleiviai užsiėmė su didžiuliu malonumu, galima integruoti į dailės, muzikos, technologijų pamokas, apie lyčių lygybę galima kalbėti tiek per istoriją, tiek per literatūrą, tiek per biologiją, tačiau tai nėra taip paprasta. Mokytojas privalo išeiti ir privalomą programą, taigi reikia ypatingos jo motyvacijos“, - svarstė Moterų informacijos centro atstovė.