Nauji mokslo metai: mokinių mažėja, sostinėje trūksta vietų darželinukams

Švietimo „fronte“ nieko naujo: darželinukams ir toliau trūksta vietų, mokinių mažėja, o būsimieji studentai išlieka ištikimi medicinai, ekonomikai ir teisei.

Pritrūko vietų

Suvedus tėvų prašymus lankyti Vilniaus miesto darželius nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. ir sutikrinus du ar daugiau kartų pateiktus prašymus bei tėvų pageidavimus ne šiais metais leisti vaiką į darželį paaiškėjo, kad sostinės darželiuose yra 492 laisvos vietos. Į šias vietas jau pateikta 1 750 prašymų, tad realus vietų darželiuose stygius sostinėje šiandien siekia 1 250 vietų.

„Geriau tvarkydamiesi su turimais ištekliais, remontuojame esamas patalpas ir ten įkuriame papildomas grupes. Taip šiemet bus sukurta beveik 400 vietų darželiuose. Artimiausiu metu, 2013 ir 2014 metais, planuojama įsteigti dar bent 820 vietų – Viršuliškėse, perkėlus Šolomo Aleichemo mokyklą į kitas patalpas, taip pat pastačius naujus darželius Perkūnkiemyje, Santariškėse bei Žirmūnuose. Šiuo metu reikia išspręsti šių investicijų finansavimo klausimus“, – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Paprastai rugsėjo antroje pusėje taip pat atsiranda laisvų vietų, į kurias priimti pirmiausia bus nagrinėjami jau pateikti prašymai.
Šiuo metu didžiausias vietų darželiuose poreikis yra Verkiuose, Pašilaičiuose, Žirmūnuose.

Beje, trūksta vietų darželinukams ne tik sostinėje. Kaune prieš dvejus metus į mieste veikiančius darželius buvo užregistruota 12,5 tūkst. vaikų, pernai – 12,8 tūkst., o šiemet jau balandį – daugiau kaip 13 tūkst. Tėvams tenka ilgiau ieškoti vietos savo atžalai Šilainių, Aleksoto ir Centre esančiuose darželiuose.

Skaičiuojama, kad vietų mažiausiems darželinukams pritrūks ir uostamiestyje – ypač šiaurinėje jo dalyje.

Katastrofiškai mažėja

Darželiuose pristigo vietų, o štai mokyklose ir toliau stinga mokinių. Prognozuojama, kad šių metų rugsėjo 1-ąją Lietuvos mokyklose mokysis 22 tūkst. (kitais duomenimis, apie 30 tūkst.) mokinių mažiau nei pernai. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) teigimu, per pastaruosius septynerius metus gimstamumas Lietuvoje mažėjo apie 2 tūkst. vaikų per metus. Taigi šių metų rugsėjo 1 d. bendrojo ugdymo mokyklose mokysis apie 27 tūkst. pirmokų.

Mūsų šalies mokyklose šį rudenį mokysis iš viso apie 370 tūkst. mokinių. Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos teigia, kad daug būsimųjų vienuoliktokų išvažiuoja į užsienį su savo tėvais uždarbiauti.

Pertvarkant ugdymo įstaigų tinklą masiškai reorganizuojamos (kai kur naikinamos) mokyklos: rajonuose vidurinės mokyklos (ugdomi mokiniai nuo 1 iki 12 klasių) tampa pagrindinėmis, pagrindinės (ugdomi mokiniai nuo 1 iki 10 klasių) – progimnazijomis (ugdomi mokiniai nuo 1 iki 8 klasių).

Nors mokinio krepšelis šių metų rudenį išlieka iki 3 774 litų, dėl finansinių lėšų (Europos Sąjungos paramos lėšų mokykloms, joms modernizuoti) taupymo pinigai skiriami ne mokykloms finansuoti, o socialinei paramai ir pensijoms.

Daugiausia pirmakursių – VU

Sumažėjo Lietuvoje ir studentų. Pasibaigus šių metų bendrajam priėmimui, į Lietuvos aukštąsias mokyklas buvo pakviesta studijuoti 31 570 pirmakursių. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) paskelbė, kad šiemet sutartis su universitetais ir kolegijomis pasirašė 29 923 asmenys. 17 052 iš jų studijuos universitetuose, 12 871 – kolegijose.

Daugiausia pirmakursių šiemet surinko medicinos studijos Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Čia į mediciną įstojo 304 jaunuoliai. Kiek mažiau pirmakursių (296) studijuos ekonomiką Vilniaus universitete (VU), 287 ir 222 – teisę VU ir Mykolo Romerio universitete, 221 – viešąjį administravimą M. Romerio universitete.

Iš kolegijų daugiausia – 160 – pirmakursių surinko miško ūkio specialybė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje. Vienu studentu mažiau mokysis automobilių eksploatavimo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje. 148 jaunuoliai Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje studijuos jūrų laivavedybą, tiek pat – vizualinę komunikaciją Tarptautinės teisės ir verslo aukštojoje mokykloje, 147 – buhalterinę apskaitą Vilniaus kolegijoje.

Daugiausia pirmakursių (3 769) šiemet turės VU. Čia mokysis ir daugiausia studentų (2 721) valstybės finansuojamose vietose. Pagal pastarąjį rodiklį antroje vietoje yra Vilniaus kolegija (1 867 studentų krepšeliai). Ji surinko iš viso 2 462 studentus, Kauno kolegija – 2 143, Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 2 042, Kauno technologijos universitetas – 1 952, M. Romerio universitetas – 1 801.

Už valstybės lėšas

LAMABPO duomenimis, daugiausia valstybės finansuojamų studentų krepšelių gaus VU ekonomikos pirmakursiai. Tokių bus 228.

Daug vadinamųjų krepšelių susirinko ir būsimieji medikai. Lietuvos sveikatos mokslų universitete valstybė finansuos 208 vietas, VU – 158.
Už valstybės lėšas 161 jaunuolis VU studijuos teisę, 135 – transporto inžineriją Vilniaus Gedimino technikos universitete.

Iš kolegijų daugiausia valstybės finansuojamų vietų (137) gavo miško ūkį Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje pasirinkę studijuoti asmenys.

Valstybė finansuos 15 780 pirmakursių studijas, tikslinėse vietose – 118 asmenų. Patys už mokslą mokės 14 025 asmenys, 1 058 iš jų įgijo teisę į studijų stipendijas.

Studijos užsienyje ar mainai?

Kiek mūsų jaunuolių pasirinko studijas užsienyje, lieka neaišku. Statistikos departamento duomenimis, pernai į užsienį išvyko 2 940 18–19 metų asmenų, 23–24 metų – 5 606. 2010-aisiais išvykusio jaunimo buvo daugiau: 18–19 metų – 3 420, 23–24 metų – 7 554. Dažniausiai buvo vykstama į Didžiąją Britaniją, Norvegiją, Airiją. Kiek tarp emigravusio jaunimo yra būsimų studentų, nėra skaičiuojama. Tiesa, pasigirsta spėjimų, kad šiemet studijas užsienyje greičiausiai rinkosi mažiau lietuvių. Tai esą gali lemti triskart išaugusios studijų kainos Lietuvos jaunimo pamėgtoje Didžiojoje Britanijoje.

ŠMM norintiesiems studijuoti užsienyje siūlo dalines studijas pagal dvišales sutartis. Tokios sutartys garantuoja nemokamą mokslą pasirinktam studijų laikotarpiui, paprastai – semestrui ar akademiniams metams.

Dauguma iš 18 Lietuvos dvišalių sutarčių pasirašyta su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis. Norintieji išvykti daliai studijų už ES ribų gali rinktis tokias šalis kaip Kinija, Izraelis, Meksika, Turkija ar Japonija.

Be dvišalių mainų sutarčių, „paragauti“ studijų užsienyje galima ir per tarptautines programas. Populiariausia ES mainų programa „Erasmus“ suteikia galimybes išvykti daliai studijų į 32 šalis, programa „Nordplus“ – į 5 Šiaurės šalis. Pagal „Erasmus“ programą užsienio aukštojoje mokykloje galima praleisti nuo 3 mėn. iki metų.