Ateities biblioteka – jaunatviškas, veržlus, linksmas, atviras ir turtingas paslaugų bendruomenės centras. Tai – moderni vieta, kurioje yra jauki kavinė, terasos. Čia veikia šeimos ir pažinčių klubai, muzikos skaitykla. Biblioteka – mokymosi, pramogų, profesinio tobulėjimo centras.
Tokią ateities viziją akcijoje „Kuriame naujovišką biblioteką“ pateikė Kaišiadorių rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Ši vizija išrinkta viena geriausių naujoviškos bibliotekos vizijų. Kitą novatoriškumu ir originalumu išsiskyrusią viziją pateikė Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos darbuotojai ir skaitytojai.
Jie norėtų partnerystės su gydymo įstaigomis, susibūrimo erdvių pagal pomėgius, knygų skaitymo klubo ir kad biblioteka dirbtų visą parą. Akivaizdu, kad pagrindinė Bibliotekos funkcija – paskaityti Knygą keičiasi ir plečiasi. Ar šiandien bibliotekai labiau reikia geros Knygos, ar modernaus kompiuterio? Ar bibliotekininkai neturės įgyti ir kitų, pavyzdžiui, socialinio darbuotojo, kvalifikacijų? Kaip gyvena Lietuvos bibliotekos šiandien?
Tradicijos ir naujovės dera
Alina Jaskūnienė, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė, Birštono viešosios bibliotekos direktorė, pabrėžia, kad be reikalo bandoma supriešinti knygą ir informacines technologijas. Kartais pasamprotaujama, kad internetas bibliotekose išstumia, užgožia knygą: „Bet taip nėra. Knygos niekada nebus pamirštos bibliotekose. Bibliotekų lankytojai šiandien gali vienodai sėkmingai naudotis knygomis ir elektroninėmis paslaugomis. Tradicija ir modernumas gražiai dera, o tradicinės ir naujoviškos paslaugos papildo viena kitą. Manau, biblioteka visada liks ta vieta, kur draugiškai sugyvens knyga ir pažangios informacinės technologijos.“
Draugijos pirmininkė pasidžiaugė, kad Birštono viešoji biblioteka atlieka ir dienos centro funkcijas: „Čia nuolat pilna vaikų – jie skaito knygas, periodinius leidinius, atlieka namų darbus, žiūri filmus, laukia autobuso, o dažniausiai, ypač paaugliai, susitinka su draugais. Be bibliotekininko profesionalumo, čia būtini ir socialinio bei psichologinio darbo įgūdžiai. Reikia ne tik padėti vaikams susirasti leidinius, reikalingą informaciją, kopijuoti, tačiau kartais ir užstrigusį užtrauktuką sutvarkyti, padėti tvarkingai užsirišti šaliką, paguosti, sutaikyti. Todėl kasdieniame darbe tenka suderinti bibliotekininko, psichologo, socialinio darbuotojo ir renginių organizatoriaus savybes, žinias, gebėjimus.“
A. Jaskūnienės žodžiais, viešųjų bibliotekų padėtį pakeitė projektas „Bibliotekos pažangai“: „Per kelerius metus iš esmės buvo išlyginti viešosios interneto prieigos, infrastruktūros, bibliotekininkų kompiuterinio raštingumo ir elektroninių paslaugų teikimo kompetencijos skirtumai.
Viešosios bibliotekos aktyviai įsitraukė į skaitmeninės atskirties mažinimo, informacinės visuomenės ugdymo veiklas. Bibliotekos labai sunkiai išgyveno sunkmetį. 2009-aisiais lėšos joms buvo sumažintos daugiau nei tris kartus – nuo 8,6 mln. Lt (2008 m.) iki 2,4 mln. Lt. Knygoms pirkti vienam gyventojui 2009-aisiais skirta mažiau nei 1 Lt, o 2010-aisiais – tik 0,66 Lt vienam gyventojui.
Pastaraisiais metais bibliotekoms jau skirta daugiau lėšų naujoms knygoms pirkti, fondams papildyti: 2011-aisiais – 3,4 mln. Lt, 2012-aisiais – 6,4 mln.Lt.“
Garsinė knyga gelbsti nuo nevilties
Lietuvoje veikia viena ypatinga biblioteka – Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB). Rasa Januševičienė, Lietuvos aklųjų bibliotekos vadovė, pasakojo, kad bibliotekoms pastaruoju laikotarpiu reikia įvairių specialybių darbuotojų – informacijos technologijų ir viešųjų ryšių specialistų, projektų vadybininkų: „Gali būti, kad ateityje prireiks ir socialinių darbuotojų. Bet apskritai bibliotekininkui visada reikėjo turėti daugiau gebėjimų, nei surašyta jo pareigybės aprašyme. Geras bibliotekininkas turi turėti psichologo, pedagogo, socialinio darbuotojo savybių.“
R. Januševičienė pabrėžė negalinti teigti, kad pastaruoju metu LAB fondų komplektavimas pagerėjo, nes sunkmečiu gerokai sumažėjo LAB finansavimas: „Tai atsiliepė – sunkiau įsigyti leidinių ir leisti specialiųjų formatų leidinius. Skaitytojams įprastą leidinių kiekį galėjome įgarsinti tik dėl to, kad vykdome projekto „Virtuali aklųjų biblioteka“ leidybos veiklą. LAB skaitytojai palankiai įvertino „Bibliotekos pažangai“ kompiuterių galimybes.
Anksčiau LAB ir jos filialuose veikė skaitytojams skirtos interneto skaityklos, tačiau kompiuteriai buvo seni, lėti, dažnai gedo. Todėl tikras džiaugsmas buvo per projektą „Bibliotekos pažangai“ gauti naujausia programine įranga aprūpinti kompiuteriai. Sutrikusios regos skaitytojams įdiegtos specialios programos: garso sintezės programa (JAWS) akliesiems ir ekrano didinimo programa silpnaregiams.“
Didžiausią LAB sutrikusios regos skaitytojų dalį sudaro vyresni žmonės, senjorai. R.Januševičienės žodžiais, šiems žmonėms garsinė knyga yra būtinas jų gyvenimo atributas: „Tai – ne tik informacijos šaltinis, bet ir puikus užsiėmimas, o dažnai ir paguoda. Neretas regos netekęs būdamas vyresnis žmogus yra prisipažinęs, kad būtent garsinės knygos jį išgelbėjo nuo nevilties ar depresijos.
Skaitytojai sako nė dienos negalintys apsieiti be garsinių knygų skaitymo. Yra ir labiau mėgstančių skaityti Brailio raštu skaitytojų. Viena jauna skaitytoja net gabenasi Brailio raštu knygas (o jos užima gana nemažai vietos) keliaudama į užsienį. Kompiuteriai jau tapo neatskiriama daugelio žmonių gyvenimo dalimi. Tačiau, kiek pažįstu LAB skaitytojų, gerai įvaldžiusių kompiuterį – žinau, kad visi jie tikrai skaito ar klauso ir daug knygų.“
Jaunatviškas bendruomenės centras
Rasa Griškevičienė, Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė, pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais ypač padaugėjo skaitytojų: „Jau devintą valandą ryto aktyviausieji skaitytojai rikiuojasi prie mūsų bibliotekos. O dabar, kai prasidėjo Europos futbolo čempionatas „Euro-2012“, šurmulio dar daugiau.
„Pažangos projektas“ pakylėjo bibliotekas į daug aukštesnį lygį. Biblioteka tapo bendruomenės centru. Vaikų armija taip nugula bibliotekas, kad jų būna daugiau negu suaugusiųjų. Šiandien biblioteka atlieka daug socialinių funkcijų – čia žmonės moka mokesčius, deklaruoja pajamas, perka bilietus, ieško darbo.
Nėra taip blogai, kaip buvo prieš keletą metų, kai kultūros ministras buvo Remigijus Vilkaitis. Šįmet bibliotekas parėmė Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, gauname tokius leidinius kaip „Atgimimą“, „XXI amžių“, „Vorutą“, „Mokslą ir gyvenimą“, „Šiaurės Atėnus“.
Biblioteka, siekdama pritraukti kuo daugiau skaitytojų, ieško ir originalių idėjų.
„Per Nacionalinę bibliotekų savaitę buvome surengę parodą, kurioje eksponavome daiktus, rastus knygose. O atradimų tikrai būta – esame radę keptą žuvį, vestuvinių nuotraukų, dokumentų“, – pasakojo R. Griškevičienė.