Pasak jo, vienintelis patarimas, norintiems išvengti grėsmių dėl neatsakingo veikimo internetinėje erdvėje, yra internetinio raštingumo ugdymas.
Išsilavinimas yra, atsakomybės - ne
A. Sorokinas teigia pastebintis pribloškiančią tendenciją, kai atsakomybės veikiant internetinėje erdvėje nejaučia ne tik vaikai ir paaugliai, bet ir išsilavinę, aukštas pareigas užimantys asmenys.
„Atsakomybės šioje srityje akivaizdžiai nejaučiama! Gal pačiam paaugliui atrodo, kad jis geba valdyti internetinę erdvę „atsakingai“ dėdamas į socialinius tinklus nuotraukas iš vakarėlių ir neblaivius veidus, tačiau žiūrint, kaip virtualioje viešoje erdvėje komunikuoja solidžias pareigas užimantys, išsilavinę asmenys, imi galvoti, kad kompiuterį valdo beždžionė, atsitiktinai maiganti kompiuterio klaviatūrą“, - kritikos negaili informacinių technologijų specialistas.
Pasak jo, internetą valdyti reikia mokėti. Labai gaila, kad interneto suvokimas baigiasi socialiniuose tinkluose, tinklaraščiuose ir komentaruose kuriamu turiniu.
„Net jei interneto ribos mūsų suvokime tuo ir baigiasi, tokiose erdvėse pateikiama informacija fiksuojama pasauliniame tinkle, paieškos sistemose. O tai reiškia, kad iš internete apie save švaistomos informacijos kiti kuriasi tavo portretą“, - sako jis.
Specialistas neabejoja, kad neatsakingai viešinama informacija ar elgesys anksčiau ar vėliau yra aptinkamas darbdavio, kolegų, konkurentų.
Klaidos internete požymis - ilgaamžiškumas
„Pavyzdžiui, paieškos sistema „Google“ viską archyvuoja ir saugo. Tai reiškia, kad net ištrynus tam tikrą informaciją, iš tikrųjų ji neišnyksta iš paieškos sistemos archyvų, informacija lieka gulėti kompanijos archyvuose bei yra prieinama tam tikriems asmenims“, - teigia A. Sorokinas.
Prašomas įvardinti esminę ir dažniausią interneto vartotojų klaidą, informacinių technologijų specialistas teigia, kad didžiausia klaida – internetinis neraštingumas: „Tai gana lengvai išgyvendinama problema, tačiau interneto vartotojas yra patenkintas šiandiena, o apie rytojų paprastai nemąsto.“
A. Sorokinas ironizuoja, kad internetinis visuomenės neraštingumas naudingas tik teisėsaugos pareigūnams, kuomet šie, bendradarbiaudami su paieškos sistemos „Google“ atstovais gali operatyviai išsiaiškinti nusikaltimus: „Autoįvykį sukėlęs, žuvusiąją nelaimės vietoje palikęs ir iš įvykio vietos pasprukęs asmuo per paieškos sistemą ieškojo, ką apie šį įvykį rašo internetiniai leidiniai, kurie tokios informacijos dar net neturėjo! Teisėsauga, padedama paieškos sistemos „Google“ atstovų, identifikavo asmenį“.
Veiksmas internete – elektroninis pėdsakas
Anot specialisto, keisčiausia matyti, kad dar ir šiandien interneto vartotojai nesuvokia, jog kiekvienas jų veiksmas internete palieka elektroninį pėdsaką.
„Paradoksalu, tačiau vis dar daug ką reikia informuoti, o kitiems priminti, kad bet koks veiksmas virtualioje erdvėje fiksuojamas kaip tam tikro IP (angl. Internet Protocol) adreso veiksmas“, - teigia A. Sorokinas.
Kaip tvirtina informacinių technologijų specialistas, geriausias patarimas norintiems atsakingai ir saugiai veikti internetinėje erdvėje, tai raginimas apsispręsti, kaip asmuo norėtų būti matomas bent dešimtmečio perspektyvoje: „Šiandien paviešinta nuotrauka ar vieša nuomonė, tikėtina, internete pristatys jus ir po dešimties metų“.
Tiek kokybiškų slaptažodžių parinkimas ir bendras informacinis raštingumas, pasak A. Sorokino, yra tie niuansai, apie kuriuos šiandien keista ir kalbėti, nes kelių paskyrų „užrakinimas“ vienu ir tuo pačiu slaptažodžiu yra mažiausiai žioplumas arba aplaidumas, o mokėjimas atsirinkti kokybišką informaciją – būtinas norint internete veikti kokybiškai.
Internetas – ne tikslas
Akcentuodamas jaunąją kartą, informacinių technologijų specialistas teigia pastebintis, jog šiems internetas dažniausiai suprantamas kaip pramogų šaltinis: „Taip neturėtų būti. Internetas šiandien yra vienas galingiausių įrankių mokslui, verslui, naujiems užmojams“.
A. Sorokinas svarsto, kad besaikis aplinkos fiksavimas raštu ir vaizdinėmis priemonėmis bei tokio turinio kėlimas į virtualią erdvę taip pat turėtų būti tikslingesnis ir atsakingesnis.
„Jeigu pamatę avariją ir sužeistuosius pirmiausia filmuojame ir iškart keliame į savo paskyrą socialiniame tinkle užuot kvietę greitąją pagalbą arba policiją, suvokime, kad internetas užima jau gana įtartiną vietą kasdienybėje. O jis neturėtų pats savaime būti tikslas“, - reziumuoja A. Sorokinas.
Neformalios saviugdos straipsnių ciklas - bendras DELFI ir VšĮ „Sėkmės mokykla“ projektas, kuriuo siekiama kurti atsakingų piliečių visuomenę, ugdyti papildomas asmens kompetencijas ir didinti vidinį potencialą.