Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė visiems trims LLRA inicijuotiems projektams, tačiau po pirmojo balsavimo projektai keliaus į parlamentinį Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, vėliau dėl jų bus dar du kartus balsuojama Seime.
Pasiūlė tris pataisas
Pirmąja Švietimo įstatymo pataisa LLRA siūlo trejiems metams atidėti sustiprintą lietuvių kalbos mokymą ikimokyklinukams, pradinukams ir vyresniems mokiniams.
Šiuo metu Švietimo įstatymas numato, kad priešmokyklinukai lietuviškai per savaitę turi būti ugdomi ne mažiau nei 4 valandas, o pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas turi vykti dvikalbiu būdu. Tai reiškia, kad pradinukus lietuvių kalbos reikia mokytis integruotai, tuo tarpu vyresni mokiniai lietuviškai turėtų būti mokomi per pamokas, kuriose dėstomos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo ar kai mokoma pilietiškumo pagrindų.
LLRA taip pat pageidautų į įstatymą įrašyti, kad tautinių mažumų gyvenamose teritorijose vidurinio ugdymo programa bent vienoje klasėje būtų vykdoma tautinės mažumos kalba. Šiuo metu įstatyme tokios nuostatos nėra, nes Lietuvos lenkų gyvenamuose Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose grėsmė kyla ne dėl ugdymo mažumos kalba, o dėl to, kad regiono mokyklose gali nelikti nė vienos klasės, kurioje viskas būtų dėstoma vien lietuviškai.
„Kalbas pasirenka tėvai, todėl pavojaus tautinių mažumų kalbai iš esmės nėra, pavojus yra, deja, mokymuisi valstybine kalba", - teigė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, konservatorius Valentinas Stundys.
Trečioji siūlyta pataisa - atsisakyti siekio suvienodinti valstybinės lietuvių kalbos egzaminą lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų absolventams, nors projektą pristatęs LLRA parlamentaras Jaroslavas Narkevičius atkakliai aiškino, kad lenkų mokiniai puikiai kalba lietuviškai.
Mokytojai nepasiruošę mokyti lietuviškai?
Pasak parlamentaro, kadangi lenkų mokinukai puikiai moka lietuviškai, tai jiems nereikia grūsti sustiprinto lietuvių kalbos mokymo per prievartą.
„Kam per jėgą keisti gerai funkcionuojančią sistemą, kurios rezultate, dvyliktos klasės baigimo rezultate, lietuvių kalbos žinių gebėjimas, jeigu jie ugdosi gimtąja kalba, yra pakankamai geras, kad vaikai būtų integruoti? Jie yra integruoti, jie puikiai bendrauja, jie atranda darbą, geba ne tik įstoti, bet ir mokytis, studijuoti lietuvių kalba", - aiškino LLRA Seimo narys.
Maža to, anot J. Narkevičiaus, šiuo metu Lietuvos lenkų mokyklose mokytojai nėra pasiruošę dėstyti mokiniams lietuviškai tiek, kiek nurodo Švietimo įstatymas.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys savo ruožtu siūlė nesiblaškyti ir netrukdyti ugdymo proceso. Jis suabejojo, ar lenkų tautinės mažumos vaikai gali puikiai mokėti valstybinę kalbą, jeigu J. Narkevičius pripažįsta, kad mokytojai nėra pasirengę dėstyti savo dalykų lietuviškai.