Apie tai antradienį kalbėta Lietuvos pramonininkų konfederacijoje surengtoje diskusijoje, kurioje klausta, ar ekonomikos ir verslumo mokymas mokykloje šiandien atitinka mūsų lūkesčius.

„Lietuvoje retorika apie verslą tragiška – apie verslininkus kalbama kaip apie nepagautus vagis. Tas galbūt būtų ir nieko, jei tai vyktų tik draugiškai pasišpilkuojant – kai lengvai pajuokaujama, kaip, pavyzdžiui, Saulius Poška apie verslininkus. Tačiau pas mus ši retorika pikta – neva verslininkai tikrai išnaudotojai. Tai dalinai jau išvirto į tai, kad verslininkais norės tapti ar liks tiktai sukčiai ir niekada nebegalėsime nutraukti šio nelemto rato“, - kalbėjo investicinio banko „GILD Bankers“ partneris Lietuvoje, „Lietuvos Junior Achievement“ valdybos pirmininkas Šarūnas Skyrius.

Jis apgailestavo dėl mūsų šalyje vyraujančios nuomonės, kad verslininkai yra kraugeriai, išnaudotojai, be kurių visiems būtų geriau. Dėl tokio požiūrio Š. Skyrius kaltino žiniasklaidą ir politikus.

J.Varanauskienė: vaikas darys taip, kaip daro tėvai

Julita Varanauskienė

SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės nuomone, vaikai mokykloje gauna pakankamai ekonomikos žinių. „Bėda – praktiniai įgūdžiai, gebėjimai. Iš asmeninių finansų, šeimos finansų valdymo pusės galiu pasakyti, ką pastebėjau - kad ir ką vaikas besimokytų, kokias žinias gautų mokykloje, jei jo tėvai daro priešingai, jis darys taip, kaip daro tėvai“, - sakė J. Varanauskienė.

Ekspertė atkreipė dėmesį, kad verslus žmogus dažnai prilyginamas verslininkui. Tačiau, pasak jos, iš tikrųjų ne kiekvienas verslus žmogus tampa savo verslo savininku ar verslo turėtoju.

„Jeigu mes norime ugdyti išsilavinusį, ekonomiškai verslų jaunimą, neturėtume pamiršti jų šeimos narių ir jiems rasti vietos tose programose, kad žinios, kurias vaikas gauna mokykloje, galėtų būti praktiškai įgyvendinamos realiame gyvenime“, - teigė J. Varanauskienė.

Mokosi ekonomikos, o paskui nemoka elgtis su pinigais

Nerijus Mačiulis

Praktinių gebėjimų stoką akcentavo ir su moksleiviais dirbantis „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Net patys gabiausi Lietuvos moksleiviai puikiai išmano įvairius ekonomikos dėsnius, tačiau kai gauna praktinę užduotį, nė vienas negali turimų žinių perkelti į praktiką. Dažnai moksleiviai bijo užduoti klausimus ir nesutikti – mokytojus ir dėstytojus priima kaip autoritetus, nors ekonomikoje, verslume galima nesutikti turbūt su kiekviena tiesa“, - kalbėjo N. Mačiulis.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė atkreipė dėmesį, kad, pagal atliktą apklausą, 50 proc. moksleivių pagrindinis žinių apie asmeninius finansus šaltinis – tėvai. Mokytojai pagrindinis šaltinis tėra 14 proc. moksleivių.

O. Blažienės nuomone, mokykloje pradedama nuo ekonomikos, tačiau vėliau paaiškėja, kad savarankišką gyvenimą pradėję žmonės neturi asmeninių finansų valdymo pagrindų, nemoka elgtis su savais pinigais.

„Visame pasaulyje savarankišką gyvenimą pradėję jauni žmonės nurodo, kad labiausiai juos nustebino, kaip brangu gyventi savarankiškai, kaip brangu turėti kasdienines išlaidas. Antras labiausiai stebinantis dalykas – kaip sunku sutaupyti, tačiau niekas nemini, kaip sunku įsteigti savo verslą“, - teigė ekonomistė.

Ji akcentavo, kad dažniausiai ekonomikos mokytojai dėsto kitus dalykus, aiškina, kad ekonomika jiems – primestas dalykas. „Nuo ko turime pradėti Lietuvoje – nuo ekonomikos mokytojų kompetencijos kėlimo“, - įsitikinusi O. Bložienė.

Moko teorijos, tačiau neaiškina, kodėl kilo krizė

Simonas Stankus

„Mokinių požiūris į ekonomikos ir verslumo mokymą yra antrarūšis, bet blogiau yra tai, kad mokyklų administracijų požiūris į tai antrarūšis“, - tvirtino Lietuvos moksleivių parlamento (LMP) pirmininkas Simonas Stankus.

S. Stankus tikino, kad ekonomikos mokytojais tampa nieko bendro su ekonomika neturintys žmonės, tad mokiniai dažnai abejoja jų kompetencija.

„Kol kas ekonomikos ir verslumo pamokos mokyklose vyksta taip: 45 minutės sausos teorijos rašymo - rašoma teorija be jokių praktinių žinių, praktinių pritaikymų, kas ir būtų aktualiausia mums, mokiniams“, - kalbėjo S. Stankus.

S. Stankaus teigimu, mokykloje niekas nemoko apie aktualijas, nekalba, kodėl įvyko krizė – apsiribojama teorija ir įvairių grafikų braižymu. LMP nuomone, visų pirma reikia atsakyti į klausimą, ką mes norime išmokti ir mokyti.

Lietuvos mokyklose su ekonomikos ir verslumo skatinimo pagrindais supažindinama 9 arba 10 kl. Žemesnėse klasėse ekonomikos mokymas integruojamas į kitus dalykus. 11-12 kl. ekonomikos galima mokytis kaip pasirenkamojo dalyko.