Įsteigė drausmės ir kontrolės grupę
Pasak pranešimo, tyrimai rodo, kad kone trečdalis vaikų Lietuvoje bent retkarčiais patiria patyčias. Dar ne visose mokyklose išdrįstama atvirai apie tai kalbėtis ir su tuo kovoti. Vilniaus Emilijos Pliaterytės pagrindinėje mokykloje patys mokiniai kartu su savo mokytoju Sergeju Pavlovu nusprendė, kad reikia šalinti bet kokias patyčių apraiškas. Visai neseniai jie įsteigė „Mokyklos drausmės ir kontrolės grupę“. Po šiuo rimtu pavadinimu – penki savanariai mokiniai.
„Jie padeda mokiniams palaikyti drausmę ir spręsti kylančias problemas. Daugiau dėmesio skiria moksleiviams, kurie turi elgesio bėdų. Taip pat vaikai gali patys į juos kreiptis su savo klausimais ir bėdomis. Tai labai padeda gerinti santykius mokykloje“, - sako S. Pavlovas, šios grupės iniciatorius.
Kokios šių tvarkdarių pareigos? Jie yra tarsi mokyklos policininkai: sudrausmina, padeda užtikrinti tvarką, padeda mokytis, tarpininkauja sprendžiant problemas iškylančias ne tik su bendramoksliais, bet ir su mokytojais. Prižiūri, ar per pertraukas budi numatyti budėtojai, ar vykdo savo pareigas. Vienas savanoris pats kadaise kentėjęs patyčias, dabar padeda nuo jų vaduotis kitiems mokiniams. Mainais sulaukia ne tik padėkų – kartais ir grąsinimų, tačiau jų nebijo. Savo pastebėjimus, kaip šalinti patyčias, gerinti santykius mokykloje jie aktyviai pateikia ir mokyklos savivaldos posėdžiuose.
Sugalvojo motyvacijos korteles
Vygantas Kornejevas, dirbantis Šv. Mato vidurinėje mokykloje, moksleiviams drausminti ir motyvuoti sukūrė savo sistemą – motyvacijos korteles. Juose kaip vairuotojams – už pažeidimus fiksuojamos nuobaudos, bet skirtingai nei kelių eismo taisyklėse, už gerą elgesį ir pažangą čia rašomi paskatinimo balai. Ir balų (gerųjų ir blogųjų) yra šiek tiek daugiau – 30.
„Šio skatinimo žaidimo tikslas – atskirti mokinių elgesio vertinimą nuo žinių. Paskatinti vaikus realizuoti save. Jeigu nesiseka moksluose – galbūt jie gali pasireikšti kitur: popamokinėje veikloje, mokyklos gyvenime, klasės veikloje“.
Pasak V. Kornejevo, pradžioje mokiniai gan skeptiškai žiūrėjo į šią iniciatyvą, tačiau kai po pirmojo semestro buvo apibendrinti rezultatai ir apdovanoti pirmieji elgesio pirmūnai (mokslo pirmūnai apdovanoti atskirai) – moksleivių noras dalyvauti šiame žaidime gerokai suintensyvėjo.
„Ypatingai įsitraukia jaunesni moksleiviai: stengiasi inicijuoti popamokinę veiklą, įsitraukia į mokyklos renginius, būrelius – viską, kas gali pelnyti jiems papildomų balų“, - sako mokytojas. Iš specialaus fondo perkami ir nedideli paskatinimo prizai. Bet svarbiausia – nusipelnę vaikai gauna teigiamo dėmesio.
„Svarbiausia, kad kuo daugiau vaikų gautų paskatinimo balų. Sudariau net specialų sąrašą, pagelbėjantį auklėtojams ir mokytojams, už ką galima skirti teigiamų balų: už gerą lankomumą, pagalbą klasėje, gerus elgesio pokyčius, tvarkingą aprangą ir panašiai“, - sako mokytojas, įdiegęs mokykloje motyvacijos sistemą.
Kitus vaikus motyvuoja drausmė. „Pagrindinė nauda – kad dabar mokykloje mokytojai turi priemonę, kaip įvertinti vaiko elgesį. Anksčiau, tarkime už blogą elgesį pamokoje, trukdymą pamokai mokytojas galėjo nebent įraityti kuolą į dienyną. Dabar tam yra knygelė.“
Į motyvacijos sistemą įtraukti ir tėvai. „Kai moksleivis surenka tam tikrą kiekį gerų balų – mokytojas gali pagirti jį klasėje žodžiu, paskambinti tėvams, įteikti garbės raštą. Tas pats ir su nuobaudomis – tėvai įtraukiami į drausminimą ir imasi atitinkamų priemonių namuose – pavyzdžiui, apriboja vaikui pramogas, kompiuterį“.
Šia sistema jau naudojasi visa Kauno Šv.Mato mokykla, balus padeda sumuoti mokytojas Vygantas. „Žinoma, intensyvumas naudojimo skiriasi – vieni išdalina po keliasdešimt, kiti – po kelis šimtus taškų.“ Po kurio laiko mokytojas ketina atlikti tyrimą ir išanalizuoti, ar ši motyvacijos sistema paskatino vaikui mokytis ir įkvėpė elgesio pažangą.