Pažymį lemia ne žinios

Anot LSAS atstovų, ketinimas vetuoti siūlomas Aukštojo mokslo įstatymo pataisas vertina kaip spaudimą Seimui prieš balsavimą ir visišką studentų poreikių bei nuomonės ignoravimą.

„Prezidento patarėjai tokį sprendimą priėmė nesitarę su studentų organizacijomis, nors nuolat deklaruoja bendradarbiavimo su socialiniais partneriais svarbą. Taip pat priimant sprendimą ignoruota ir aukštojo mokslo sistemos realybė, jog vieninga vertinimo sistema neveikia. Studentai techniškuosiuose ir socialiniuose moksluose vertinami labai skirtingai, kaupiamojo balo sistema daugumoje mokyklų veikia tik formaliai.

Dažnai galutinį pažymį lemia dėstytojo subjektyvi nuomonė, o ne aiškūs iš anksto žinomi kriterijai. Dauguma studentų aukštosiose mokyklose gauna galutinį įvertinimą žemesnį nei aštuoni balai ne dėl to, jog prasčiau mokosi, o dėl to, kad „aukštesnius balus rašyti nėra įprasta“, - aiškina LSAS prezidentė Indrė Vareikytė.

LSAS teigimu, nenumačius pereinamojo laikotarpio bei vienodos vertinimo sistemos visose aukštosiose mokyklose įdiegimo dėl netolygaus gerai besimokančių pasiskirstymo tarp aukštųjų mokyklų, priimtos pataisos tik didintų socialinę įtampą bei sukeltų eilę nesusipratimų. Nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio techniškuose universitetuose už studijas mokėtų daugiau nei 90 proc. studentų.

Valstybei gerų specialistų nereikia

Prezidento patarėja Irena Vaišvilaitė DELFI teigė, kad šiuo metu kalbos apie vetavimą – tik teorinės, tačiau tokia galimybė visada yra.

Foto: DELFI

Anot pašnekovės, prezidentas Valdas Adamkus pasiūlė įstatymo pataisą, kurioje būtų apibrėžta, kas yra gerai besimokantis studentas, po to, kai Konstitucinis teismas (KT) nustatė, kad šiuo metu Aukštojo mokslo įstatymo straipsniai, susiję su finansavimu, yra antikonstituciniai.

Pagal Konstituciją gerai besimokantys studentai neturi mokėti už mokslą. Tuo tarpu jokie teisės aktai iki šiol neįvardijo, kas laikytina gerai besimokančiu studentu.

„Todėl prezidentas vetavo Seime priimtas įstatymo pataisas, pagal kurias aukštosioms mokykloms būtų palikta teisė pačioms spręsti, kas yra gerai besimokantis studentas ir pasiūlė įvesti vieningą apibūdinimą – egzaminų balai ne žemesni kaip 8 ir kuris neturi skolų“, - sakė pašnekovė.

Seimas šiai pataisai pritarė, tačiau su ja nesutinkantis švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius pasiūlė atsisakyti 8 balų ribos. Anot jo, gerai besimokančiais studentais būtų galima laikyti tuos aukštųjų mokyklų auklėtinius, kurie pasibaigus sesijai neturi akademinių skolų. Šioms pataisoms įsigaliojus valstybei prireiktų papildomų 60 mln. litų per metus.

„Tokia nuostata problematiška tiek moraliniu, tiek ekonominiu požiūriu. Pirmiausiai nuleidžiama kartelė, nurodanti, kas yra gerai besimokantis studentas. Pavyzdžiui, pažymys 5 šiuo metu atitinka įvertinimą „silpnai“. Tuo tarpu minėta pataisa taip egzaminus išlaikiusius studentus paverčia besimokančiais gerai“, - svarstė I. Vaišvilaitė.

Anot pašnekovės, aukštosios mokyklos jau pradeda skaičiuoti, kiek turės atleisti dėstytojų šiai pataisai įsigaliojus.

„Dėl to iškyla studijų kokybės grėsmė. Valstybė nekelia prioriteto, kad jai reikia geriausių specialistų. Mes ir taip nepatenkame į geriausių Europos universitetų reitingus, todėl turėtume remti kaip tik kokybiškas studijas. Ne paslaptis, kad geriausi studentai į Lietuvos aukštąsias mokyklas jau nestoja, o renkasi užsienį.

Jei valstybė tokia turtinga, kad gali mokykloms kompensuoti 60 mln. litų nuostolį, verčiau šiuos pinigus skirtų skatinti gerai besimokančius studentus“, - įsitikinusi I. Vaišvilaitė.