Pirmiausia Seimas nusprendė ir toliau svarstyti Liberalų sąjūdžio siūlymą. Pagal jį mokytojų atlyginimus nuo gegužės 1 d. siūloma kelti 20 proc.

Vyriausybei siūloma algų kėlimui trūkstamas lėšas surasti pasiskolinant. Nutarimo projekte numatyta, kad trumpalaikė paskola turėtų būti dengiama 2008 m. valstybės biudžeto viršplaninėmis pajamomis

Šiam siūlymui nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas. Kaip Seimo posėdyje teigė komiteto narys Zigmantas Balčytis, siūlymas pareikalautų ne 200 mln., kaip skelbiama, o 336 mln. litų. Be to, pritarus pasiūlymui būtų nusižengta Fiskalinės drausmės įstatymui.

53 parlamentarams balsavus „už“, 57 – „prieš“, Seimo nariai komiteto nuomonei nepritarė.

Pritarė ir konservatorių siūlymui

Konservatoriai nutarimo projekte siūlė lėšų mokytojų algoms didinti rasti perskirstant biudžetą. Peržiūrėjus biudžetą iš jo paimtus reikalingus 190 milijonų litų Tėvynės sąjunga siūlo panaudoti mokytojų atlyginimo didinimui 25 proc. nuo balandžio. Tokiu atveju nuo rugsėjo mokytojų atlyginimai 20 proc., kaip numatyta ilgalaikėje pedagogų darbo užmokesčio kėlimo programoje, nebedidėtų – šis didėjimas būtų paankstintas.

Už konservatorių pasiūlymą balsavus 60 parlamentarų, prieš 6 ir 37 susilaikius, nutarimo projektui po pateikimo pritarta. Panašų siūlymą Tėvynės sąjunga buvo pateikusi prieš savaitę, tačiau, gavusi nepalankias teisininkų išvadas, pataisytas nutarimo projektas įregistruotas iš naujo.

Reikiamas lėšas konservatoriai siūlo rasti mažinant asignavimus ilgalaikio turto įsigijimams, atsisakant pirkti specialų lėktuvą šalies vadovams skraidinti, panaikinant asignavimus, skirtus Žemės ūkio ministerijos administracinio pastato rekonstravimui ir ilgalaikio turto įsigijimui, apribojant asignavimus valstybės institucijų reprezentacinėms išlaidoms apmokėti. Konservatoriai siūlė dar 125 milijonus litų paimti iš Privatizavimo ir Rezervo fondų.

Stadiono nepasigailėjo

Seimas apsisprendė svarstyti ir valdančiųjų pasiūlymą, pagal kurį mokytojų algos nuo balandžio papildomai turėtų kilti 5 proc.

Tam reikalingas lėšas siūloma rasti nurėžiant pinigus, numatytus Nacionalinio stadiono statybai, o stadioną pastatant keletu metų vėliau.

Už nutarimo projektą balsavo 100 Seimo narių, 2 pasisakė prieš, 9 susilaikė.

Po balsavimo Seimo narys Algimantas Salamakinas tikino, kad minėtu pasiūlymu pasibaisėję sportininkai. Jis atkreipė dėmesį, kad stadionas lėšų negautų ir pritarus konservatorių pasiūlytam nutarimo projektui, kuriame lėšų taip pat siūloma ieškoti Privatizavimo fonde.

„Spręsti mokytojų atlyginimų problemą tokiu būdu reiškia supriešinti mokytojus ir sportininkus. Taip sugalvoti galėjo tik labai ciniškai nusiteikę politikai“, - DELFI teigė Vilniaus miesto vicemeras ir Nacionalinio stadiono statybos koordinavimo grupės vadovas Evaldas Lementauskas.

Jo teigimu, mokytojų atlyginimai reikalauja tęstinio finansavimo, todėl biudžete reikėtų numatyti atskirą eilutę, kurioje lėšos nuolat kauptųsi iš surenkamų mokesčių ar akcizų, o ne nurėžiant jas vienam kartui nuo vieno objekto.

Mokytojai piktinasi visuomenės priešinimu

Į balsavimo rezultatus audringai reagavo balkone įsitaisę mokytojų atstovai. Posėdžiui pirmininkavęs Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas mokytojams paaiškino, kad Seimas - darbo vieta, o ne teatras.

Streikuojančių mokytojų vardu kalbėjęs Eugenijus Jesinas beprecedenčiu įvykiu vadino tai, kad inteligentai savo teises turi ginti gatvėje. Pasak jo, ES mastu Lietuvos mokytojai dirba daug, bet uždirba labai mažai. Jis apgailestavo, kad žadant atlyginimus kelti stadiono sąskaita, mokytojus norima supriešinti su kitomis socialinėmis sferomis. „Mokytojas nebenori būti niekinamas ir žeminamas, nori išlikti orus“, - kalbėjo E. Jesinas.

Seimo narių jis klausė, ar Lietuvai reikia apsišvietusios tautos, ar tamsuolių. Pedagogų atstovas atmetė kaltinimus dėl politikavimo – pasak jo, ginant mokytojų teises tevykdoma profsąjunginė politika.

Ragindamas pritarti konservatorių inicijuotam projektui, jis siūlė kompromisinį siūlymą – atkelti nuo rugsėjo 1 d. 20 proc. planuojamą atlyginimų didinimą į balandžio pradžią, o iki rugsėjo 1 d. perskirstyti biudžetą ir ten rasti pinigų papildomam atlyginimų didinimui.

Finansų ministerija siūlymuose mato ydų

Finansų ministerija įregistruotus konservatorių ir Liberalų sąjūdžio nutarimų projektus vertina ktitiškai. Pasak ministerijos, jei būtų skolinamasi 200 mln. litų, o paskola padengiama 2008 m. valstybės biudžeto viršplaninėmis pajamomis, tai šias lėšas išleidus 2008 metais fiskalinis deficitas padidėtų 0,2 proc.

Be to ministerija atkreipia dėmesį, kad šiuo metu nėra jokių indikacijų, jog 2008 metais valstybės biudžetas galėtų gauti pastebimų viršplaninių pajamų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Fiskalinės drausmės įstatyme reikalaujama viršplanines pajamas skirti patvirtinto deficito mažinimui, o patvirtintas deficitas yra 0,5 proc.

Komentuodama siūlymą švietimo darbuotojų atlyginimams pakelti ne mažiau kaip 25 proc. nuo šio balandžio, ministerija atkreipia dėmesį, kad bendras lėšų poreikis 2008 metams būtų beveik dvigubai didesnis, nei teigiama siūlyme.

Finansų ministerija pastebi, kad 2008 m. biudžete nėra numatyta lėšų pirkti specialų lėktuvą šalies vadovams skraidinti, dalis investicinių projektų, kurių siūloma atsisakyti arba sustabdyti, jau yra jau įpusėję, pradėti arba pradedami įgyvendinti rengiant viešuosius pirkimus ar kitas reikalingas procedūras.