„Tokių kaip aš nedaug“
"Žinau, kad tokių kaip aš vaikų yra nedaug", - tiesiai ir labai nuoširdžiai susitikimo pradžioje sakė prieš porą savaičių dešimtąjį gimtadienį atšventęs Panemunėlio miestelio Rokiškio rajono gyventojas Ramūnas Mažeikis. Pradėjęs teorija nuo Žemės, kuri, anot jo, greičiausiai vis dėlto nėra absoliutaus rutulio formos, ir apie tai jau yra sukurta naujų hipotezių, Ramūnas sklandžiai dėstė, kodėl, pavyzdžiui, Marse negali atsirasti gyvybės. Mat esą ketvirtoje pagal atstumą nuo Saulės ir septintoje pagal dydį planetoje atmosfera labai reta, jos slėgis vos ne du šimtus kartų mažesnis nei Žemėje...
Nesustodamas žėrė atmosferos sandarą, vardindamas anglies dioksido, azoto, argono, anglies monoksido, metano, ozono procentus net su dešimtųjų ar šimtųjų procento dalių tikslumu. Ten tėra labai maža vandens garų koncentracija ir, anot dešimtmečio, negali augti augalai. O be augalų neįmanoma fotosintezė, būtina gamintis deguoniui - vienai pagrindinių gyvybės atsiradimo prielaidų.
Jam ne paslaptis ir tai, kokie biologiniai procesai lemia naujagimio lytį, klonavimo galimybės, kas lemia kraujo sudėtį ir kiek žmogus turi išorinio kūno jutimo receptorių. Čia pat paaiškino, kokia formule reikia perskaičiuoti temperatūrą pagal Farenheitą į temperatūrą pagal Celsijų. "Mano atmintis nėra vaizdinė, nors daug ką įsimenu lengvai ir tik išvydęs", - nevaikiškai dėstė apie savo neįtikėtinos atminties fenomeną Ramūnas.
Iki išnaktų prie knygų
Dešimtmečio motina Violeta sakė, jog Ramūnas nuo pat mažumės išsiskyrė polinkiu domėtis nevaikiškais dalykais.
"Net nepastebėjome, kada jis išmoko skaityti. Jam tada buvo gal kiek daugiau nei penkeri. Nustėrau, kai migdydama jį, šešiametį, išgirdau gal penkiolikos valstybių sostines. Dalies pavadinimų net pati nežinojau, vėliau pasitikslinau, viskas buvo išvardinta teisingai", - pasakojo Ramūno motina. Ji ir anksčiau pastebėdavo, kad šeimos pagrandukas elgiasi visiškai kitaip nei du jo vyresnieji broliai. Tačiau priešmokykliniu periodu Ramūno atmintis ir žingeidumas tokio amžiaus vaikui paprastai nesuvokiamais dalykais ėmė reikštis ypatingai. Buvęs labai judrus vaikas vis ilgiau sėdėdavo prie suaugusiems skirtų knygų apie fizikos, astronomijos reiškinius.
Žiniomis jis noriai dalijasi su visais, kurie tik bent kiek parodo žingeidumo. "Man daug įdomiau kalbėtis su suaugusiais, nes klasėje vaikai manęs nesupranta. Aišku, jiems todėl ir neįdomu klausytis, nes apie tai dažniausiai dar nieko nežino arba žino labai mažai. O man nesinori lakstyti su jais, nes iš to nėra jokios naudos ir kūnas pavargsta", - dėstė dešimtmetis.
Todėl beveik visas pertraukas berniukas sakė praleidžiąs mokyklos bibliotekoje prie "savo srities" knygų. Dažniausios jo knygos - enciklopedijos, iš kurių neįtikėtinai tiksliai įsimintas gausias žinias kiekvienam pašnekovui pateikia ne "sausai", o su savo komentarais.
Anot Ramūno, teiginius paaiškinus savais žodžiais, žmonės geriau supranta... Beje, mokykloje jam dažnai būna nuobodu per kai kurias pamokas, nes užduotys, ypač matematikos, per lengvos. "Aišku, kad tokio amžiaus aš dar negaliu visko žinoti. Be to, ne visos sritys mane domina", - kaip suaugęs dėstė dešimtmetis. Jis labai norėtų pabendrauti su kunigais apie gyvybės atsiradimą Žemėje. Berniukas bandytų gyvybės pradą pagrįsti moksliškai, bet svarsto, jog gali pristigti argumentų.
"Laiko mašina, kurią bandė kurti ne vienas mokslininkas, tiksliau, gal keistuolis, netikiu", - paklaustas, gal svajoja užaugęs sukurti tai, ko iki šiol niekam nepavyko, rimtai paaiškino Ramūnas. Anot jo, amžinybės pojūtį patirti vilties būtų nebent tokiu atveju, jeigu atsirastų galimybė apsigyventi kurį laiką planetoje, kurioje paros trukmė daug kartų skirtųsi nuo paros Žemėje.
„Kažką turi...“
Vienuoliktokas Ramūno brolis Aurimas sakė, jog jis kartais pristinga žinių diskutuoti su jaunyliu fizikos, ypač astronomijos, temomis, nors šiuos dalykus jis puikiai mokosi mokykloje ir dar papildomai domisi.
"Labai bijome, kad vaikas nepervargtų, bandome atitraukti nuo nevaikiškų knygų, kad nepervargintų atminties. Bet tai beveik neįmanoma padaryti", - ne tik džiaugėsi, bet ir nerimavo dėl fenomenalios atminties vaiko motina ir artimieji. Ramūno motina jo vos ne kasdien prašo, kad per pamokas savo žiniomis neišsišoktų, derintųsi prie visų ir nesistengtų papildyti jam patinkančių dalykų temas dėstančios mokytojos.
Ramūno mokytoja Regina Apanavičienė sakė pastebėjusi neeilinę mokinio atmintį, žingeidumą ir didelį norą savo žiniomis dalintis ne tik su vaikais, bet ir su suaugusiais. "Na, negalėčiau pasakyti, kad jis ypatingai išsiskiria iš kitų bendraamžių, bet kažką tokio turi. Jis labai daug skaito ir, aišku, daug žino". "Gal tu būsi kaip Lomonosovas?" - pokalbio pabaigoje paklaustas berniukas visai nesutriko, nes ši pavardė jam žinoma, bet pridūrė, kad jį labiau žavi Leonardo da Vinčio išradimai ir menas. Norėtų jis būti ir policininku, bet negalės, nes šiems reikia daug judėti. Todėl mieliausiai rinktųsi darbą observatorijoje, kur "prie teleskopo parų paras galėtų sekti vieną planetą".
Prie teleskopo pakvies
"Gimtasis Rokiškis" paskambino į Molėtų etnokosmologijos centrą ir observatoriją, papasakojo apie astronomija ir fizika "susirgusį" dešimtmetį Ramūną. Centro vadovai pažadėjo rudenį jį priimti ir leisti ne tik per rimtą teleskopą stebėti planetas, bet ir supažindinti su daug kitų dalykų. Būtų pakvietę jau dabar, bet vyksta remonto darbai ir teleskopas yra išmontuotas.
Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Zigmas Mackevičius pažadėjo pasirūpinti, jog dešimtmečiui rajono Psichologinė-pedagoginė tarnyba nustatytų intelekto koeficientą. Mat gali paaiškėti, kad kai kurių dalykų mokymo programos jam yra netinkamos (per paprastos ir per lengvos). Jeigu tai patvirtintų tarnyba, Ramūnas mokykloje mokytųsi pagal individualią programą. Anot psichologijos specialistų, ypač svarbu tokiame amžiuje pastebėti išskirtinius vaikų gebėjimus, juos skatinti ir "netupdyti" jų tobulėjimo per lengvomis užduotimis.
Apie „žvaigždžių vaiko“ fenomeną
Ar Ramūnas vienas iš kelių šimtų tūkstančių vaikų, gimstančių su "žvaigždžių vaiko" (indigo) fenomenu, ar jo fenomenali atmintis ir sugebėjimai nulemti kitų aplinkybių, kiek jo žinios gilios ir koks intelekto koeficientas, gali nustatyti tik specialistai.
Indigo vaikų fenomenas pastebėtas ir aprašytas prieš kelerius metus. Šiuo metu vienas didžiausių ir solidžiausių veikalų apie indigo vaikus yra Lee Carrollo ir Jano Tobero knyga "Indigo vaikai". Ji išleista 1999 metais, išversta į kelias kalbas, tarp jų ir rusiškai. Knygoje teigiama, kad indigo yra naujųjų vaikų auros spalva (tamsiai mėlyna). Pirmoji apie indigo vaikus prašneko amerikietė kunigė aiškiaregė Nancy Anna Tappe. Knygoje teigiama, jog būta daugybės atvejų, kai apie indigo fenomeną turinčius savo vaikus, aplinkinių vadinamus “kitokiais”, nenutuokiantys tėvai ir pedagogai juos siuntė pas psichiatrus, kurie vaikus gydė ir padarė daug žalos. Indigo fenomenui nustatyti pirmiausiai reikia intelekto testo.
"Žvaigždžių vaikai", kaip jau nustatyta daugybės tyrimų, turi aukščiausią intelekto testo įvertinimą ir vidutiniškai išmano vidurinėje mokykloje dėstomus dalykus. Dažniausiai hiperaktyvūs arba hiperaktyvūs tik tam tikrais paros tarpais ar pavieniais protrūkiais, jie dažnai ne tik stebina, bet ir erzina pedagogus savo intelektu.
Kaip elgtis su indigo vaikais? Indigo vaikai gimsta žinodami, "kas jie yra". Jie neturi baimės jausmo. Jie pasitiki savimi. Indigo vaikai yra kitokie. Jie klasės vaikų dažnai yra atstumiami. Todėl jiems labai reikia palaikymo ir supratimo, pripažinimo. Jie iš tikrųjų turi didžiulių sugebėjimų ir, jei su jais elgiamasi atitinkamai, gerokai pralenkia savo bendraamžius. Jiems labiau tinka bendradarbiavimo pedagogika, o ne mokytojo-mokinio santykis, jie su suaugusiaisiais nori bendrauti kaip su lygiais. Indigo vaikai turi stiprią valią ir neprotinga jiems prieštarauti.