Ekspertai pastebi, kad programa gera, tačiau jaunimui nėra ko kelti pilietiškumo reikalavimų kol pilietiška nėra didžioji dalis suaugusiųjų.

ŠMM sekretorius Alvydas Puodžiukas aiškina, kad jau antrus metus vykdoma programa siekiama skatinti piliečių iniciatyvas, vystyti demokratinę kultūrą mokyklose ir bendruomenėse.

Įgyvendinant programą jau išleista plakatų, kurie įvairiomis progomis dovanojami mokykloms, publikuojami viešose vietose. Rengiamasi sukurti specialią internetinę svetainę - joje numatomos jaunimo skiltys, kur bus galima publikuoti savo mintis, straipsnius. Čia, pasak pašnekovo, būtų galima atsisiųsti lietuviškų žaidimų, susijusių su istorija, pažintine veikla.

Įgyvendinant 2006 m. Seimo patvirtintą programą numatyta kompaktinių plokštelių leidyba, TV laidos kūrimas.

Valdininkas priminė, kad kiekvieno mokinio krepšelyje numatyta lėšų pažintinei veiklai – išvykoms į žymesnes Lietuvos vietas, parodas, svarbius renginius. Pasak jo, ŠMM atliks tyrimą, kaip naudojamos šitos lėšos, mat kai kur direktoriai apie jas „užmiršta“.

Kiekvienai šalies mokyklai ŠMM nupirko DVD apie XX a. pagrindinius istorinius įvykius. Numatoma skirti lėšų bendruomenių veiklai, jų renginiams, ypač pažymint valstybines šventes.

Nepykti, kad Sausio 13 – „dzin“

„Kyla klausimas, kaip mes galime turėti tokių ambicijų ir pretenzijų jaunimo atžvilgiu, jeigu patys esame tokie vat... nenoriu šito žodžio sakyti“, - DELFI pareiškė Pilietinių iniciatyvų centro (PIC) direktorius Girvydas Duoblys.

Tai jis teigė atsižvelgdamas į tyrimo, parodžiusio, jog 61 proc. piliečių, iškilus grėsmei demokratijai, nestotų jos ginti ir liktų pasyvūs stebėtojai, rezultatus .

G. Duoblys aiškina, kad štai Sausio 13 –oji suaugusiems suprantama vienaip, o 15 metų jaunuoliams – kitaip. „Jeigu noriu pakeisti jo požiūrį, kad jis suvoktų visas vertybes ir jas taikytų savo gyvenime, visų pirma turėčiau suvokti jo santykį su Sausio 13 ir nebijoti, kad jam Sausio 13 „dzin“, kad jis neturi apie tai tokio supratimo kaip aš“, - kalbėjo PIC direktorius.

Anot jo, dirbant su jaunimu reikia pabandyti suvokti, kokiomis vertybėmis gyvena 15-18 metų jaunuolis. „Ir po to galima su juo pradėti dirbti kreipiant jo vertybines nuostatas universalesnių vertybių, susijusių su pilietiškumu, aktyvia gyvenimo pozicija, link“, - sakė G. Duoblys.

Tačiau jis pastebi, kad šiuo metu ŠMM įgyvendinamoje programoje dalyvaujantys mokytojai rašo projektų programas visiškai negalvodami apie tai, ar jos bus priimtinos, patrauklios jaunam žmogui. Pasak G. Duoblio, 70 proc. projektų rašomi tam, kad būtų parašyti – direktorius liepia mokytojui parašyti, šis rašo, rašydamas kankinasi, kad, neduok Dieve, laimės, o gavus pinigų, kankinamasi projektą įgyvendinant. Tuo pačiu kankinami mokiniai.

Tačiau jis pastebėjo, kad programai pateikiama ir labai puikių, patrauklių projektų, ugdančių pilietiškumą, įtraukiančių jaunimą.

Mokykla į minėjimus neatves

A. Puodžiukas pastebi dažnai vyresnius žmones skundžiantis minėjimuose nematant jaunimo. „Tada aš jų klausiu – ar jūs atsivedėte savo anūkus, vaikus, kurie turėtų dalyvauti kartu su jumis. Jeigu to nebus, mokykla tikrai negalės padaryti, kad jaunimas dalyvautų valstybinių švenčių minėjimuose“, - pasakojo ŠMM sekretorius.

G. Duoblys aiškina, kad patys suaugusieji į valstybinių švenčių minėjimą žiūri kreivai, menkai dalyvauja renginiuose. „Šiuo atveju reikalaujame, kad mokiniai per šventes džiaugtųsi, įdomiai švęstų, tuo tarpu mes, suaugusieji, to patys nedarome“,- teigė jis.

PIC vadovas turi idėją, kuri galbūt gali padėti rasti išeitį – susėsti su geras reklamas jaunimui kuriančiais reklamos specialistais ir parašyti įdomius, patrauklius valstybinių švenčių šventimo scenarijus. Tačiau toks darbas negali būti padarytas per metus.

„Suaugusiųjų visuomenė yra rutinoje, savo problemų neišsprendžiame, tada jas perkeliame jaunimui, jį kaltiname nepilietiškumu, abejingumu, kai tuo tarpu patys esame tokie pat“, - sakė G. Duoblys.

ŠMM parengtą programą jis vadino gera, tik, pasak jo, klausimas, kaip sustyguoti mechanizmą, kad būtų finansuojami tik realistiški, į jaunimą orientuoti projektai, parašyti bendradarbiaujant su pačiais mokiniais.

Pilietiškumas – ne dalyvavimas minėjimuose

„Pilietiškumas yra domėjimasis bendrais tautinės, politinės bendruomenės reikalais, įsipareigojimas tiems reikalams, jų supratimas, dalyvavimas tuose reikaluose, rengimasis juose dalyvauti“, - DELFI aiškino Pilietinės visuomenės instituto (PVI) direktorius Darius Kuolys. Pasak jo, pilietiškumas suprimityvinamas, jeigu apribojamas dalyvavimu minėjimuose.

„Negalime kalbėti apie pilietinį jaunimo ugdymą, jeigu viešieji asmenys iš esmės demonstruoja nepilietinį, amoralų, cinišką elgesį, jeigu mūsų politikai ir valstybės pareigūnai yra korumpuoti ir nemėgina valytis nuo korupcijos“, - kalbėjo D. Kuolys. Tai, pasak jo, prisideda nuo visuomenės nupilietinimo.

Pašnekovas įsitikinęs, kad mokiniams svarbu demokratiškai tvarkyti savo mokyklą – svarstyti, ar skaidriai leidžiami mokyklos, savivaldybės finansai. Jaunimas, pasak D. Kuolio, šiandien mokyklose taip pat turėti svarstyti „Leo.LT“ situaciją ir visas aktualias problemas.

Skatinant jaunimo pilietinį aktyvumą D. Kuolys pirmiausia siūlo rimtai peržiūrėti ugdymo programas, vadovėlius. „Pagrindinis bendrojo lavinimo mokyklos tikslas turėtų būti rengti sąmoningą pilietį, pasirengusį dalyvauti Lietuvos viešėjame gyvenime, valstybės gyvenime, bendruomenės, tautos gyvenime“, - teigė PVI direktorius.

Šis tikslas, pasak jo, buvo keltas švietimo reformos pradžioje, bet dabar dažnai užmirštamas.

D. Kuolys atkreipia dėmesį, kad nors šiandien išnaudojami mokytojai pagrįstai sujudę dėl atlyginimų, tačiau nėra mokytojų judėjimo dėl pilietinio jaunimo ugdymo. „Užguitas nesavarankiškas mokytojas negali rengti savarankiškų, laisvų jaunuolių. Čia labai svarbi mokytojų pilietinė drąsa, mokytojų kritinis mąstymas, patriotizmas, pilietiškumas, apie ką visuomenėje šiandien menkai šnekama“, - sakė PVI vadovas.

Aktyviau dalyvaus rinkimuose?

Pašnekovas pabrėžė, kad pilietinis aktyvumas – pamatinė pilietinė dorybė, kuria remiasi laisva visuomenė. Jis džiaugiasi, kad valstybėje pagaliau atsirado ilgalaikio pilietinio tautinio ugdymo programa. Tačiau D. Kuolys pasigenda specialiai jaunimui skirtų leidinių, interneto portalų, radijo ar televizijos laidų.

„Tai veikla piliečių sąmoningėjimui, kad jie pradėtų daugiau rūpintis bendruomene, savo aplinka, taip pat didžiavimuisi sava šalimi“, - paklaustas, kas yra pilietinis ir tautinis ugdymas, sakė A. Puodžiukas.

Jis tikisi, kad vienas programos rezultatų bus piliečių aktyvumas dalyvaujant rinkimuose. Tam pasiekti, pasak A. Puodžiuko, padėtų mokinių savivaldos bei mokinių ir jaunimo nevyriausybinių organizacijų stiprinimas.

Pernai Ilgalaikio pilietinio ir tautinio ugdymo programos įgyvendinimui išleista per 8 milijonus litų. Iš jų finansuota apie 600 bendruomenių ir savivaldybių projektų, per 100 nacionalinių projektų.