„Bright Side“ pateikia senovės paslapčių, kurias šiuolaikiniams mokslininkams pavyko perprasti, sąrašą. Perskaitykite iki pabaigos, iki stulbinamo fakto apie krikščionybę.
1. Išnykusi Naska civilizacija
Naskos civilizacijos išgarsėjo didžiuliais piešiniais Naskos dykumoje, Peru. Apie Naskos piešinių paskirtį sukurta ne viena egzotiška teorija, pavyzdžiui, kad tai aerodromai ir maginiai ženklai, skirti ateiviams, kuriuos Naskos žmonės laikė dievais.
2. Velykų salos akmeninių statulų galvų paslaptis
3. Banginių kapinynas Čilėje
Čilėje esančios Atakamo dykumos viduryje rado didžiulį banginių kapinyną. Mokslininkai niekaip negalėjo suprasti, kas tapo šitokio kiekio banginių žūties priežastimi. Paskui paaiškėjo, kad banginių palaikai – iš skirtingų laikotarpių, o seniausiems – maždaug 20 000 metų. Jūros milžinų mirties priežastis buvo toksinių dumblių žydėjimas.
4. Paslaptingi įrašai 500 m. senumo knygoje „Odisėja“
500 metų senumo Homero „Odisėjos“ egzemplioriuje buvo keistų įrašų ranka, nežinoma kalba. Dvi italės entuziastės, Daniele Metilli ir Giulia Accetta, kad įrašai – keista santrumpų sistema, išrasta Jeano Coulono de Thevenot.
Tik stipriai patobulėjus šiuolaikinėms technologijoms ir peržiūrėjus visą knygą, pavyko išsiaiškinti, kad santrumpų sistema iš tiesų tėra vertimas iš graikų į prancūzų kalbą.
5. Juoda karstinė įduba Floridoje
Archeologams buvo žinoma karstinė įduba Aucilla upėje, į pietus nuo Talahasio, Floridos valstijoje. Ten taip tamsu, kad niekas nenardė, kol galiausiai Floridos universiteto profesorė Jessi Halligan nutarė atlikti tyrimą.
Profesorės projektas davė netikėtų rezultatų – jos ekspedicijos nariai rado mastodontų ilčių su giliais įrantais, padarytais žmonių įrankiais, kurių irgi rado įduboje. Remiantis radiniais, peršasi išvada, kad žmonės pradėjo gyveni Floridoje kur kas anksčiau, nei manyta, net prieš 14 500 metų.
6. Senovinis Egipto sraigtasparnis
7. Pirmasis graikų kompiuteris
Antikiteros mechanizmą praminė pirmuoju pasaulio kompiuteriu. Jį rado maždaug 80–50 m. prieš Kristų nuskendusiame laive. Medinė dėžė puvo, metalinės dalys rūdijo.
Ir tik visai neseniai mokslininkams pavyko sužinoti jo paskirtį – tai buvo navigacijos prietaisas. Tiesiog neįtikėtina, kad tokiais senais laikai egzistavo toks sudėtingas mechanizmas. Kitą tokio pobūdžio mechanizmą išrado tik po tūkstančio metų.
8. Dingusi Persijos karaliaus Kambizo II kariuomenė
524 m. prieš Kristų Persijos karaliaus Kambizo II kariuomenė išžygiavo kautis su etiopais. Apie 50 000 karių išėjo užkariauti oazių ir visi dingo be pėdsako, palikę po savęs tik legendas.
Visai neseniai mokslininkai Angelo ir Alfredo Castiglioni rado legendinės armijos liekanas. Po 13 metų sunkaus darbo mokslininkai įrodė, kad visi kariai nedingo, o žuvo per stiprią smėlio audrą.
9. Boshamo galva
Su šiuolaikinėmis technologijomis įmanoma identifikuoti net keisčiausius radinius. Pavyzdžiui, du amžius nežinota, kam priklausė Boshamo galva. Ir tik neseniai skenograma padėjo nustatyti, kad 159 kg svorio galva priklausė Romos imperatoriaus Trojano statulai. Manoma, kad statula pasitikdavo keliautojus Čičesterio uoste. Pati galva tapo vienu svarbiausių Romėniškos Britanijos reliktu.
10. Judantys akmenys Mirties slėnyje
Visiems pamačiusiems akmenis Mirties slėnyje, Kalifornijoje, pašiurpsta oda, nes atrodo, kad vos akimirkai nusisukus, jie pajuda.
11. Ričardo III kapo dingimas
Buvo manoma, kad Ričardo III kapą išgriovė, o jo kūną įmetė į upę, kai vienuolyną, kuriame jis buvo palaidotas nupirko verslininkas.
Leičesterio universiteto mokslininkai tikėjosi rasti kapą ir jų viltys pasiteisino – ambicingas projektas buvo sėkmingas ir DNR tyrimai parodė, kad rasti palaikai iš tiesų yra Ričardo III.
12. Dingusi laivo „Mary Celeste“ įgula
„Mary Celeste“ – garsusis laivas vaiduoklis, kurį 1872 m. rado be jokių įgulos pėdsakų ir be jokių žalos požymių.
Chemikas, daktaras Andrea Sella atliko eksperimentą, kuris paaiškino fenomeną. Laive buvo apie 1 700 barelių alkoholio. Greičiausiai alkoholis užsidegė ir taip įvyko vadinamasis nematomas sprogimas – kai paskui ugnies sieną eina šalto oro banga, todėl nekyla gaisras, nelieka suodžių. Įgula greičiausiai iššoko iš laivo į jūrą ir nuskendo.
Plius dar viena įdomybė – Danija veikiausiai priėmė krikščionybę kur kas anksčiau, nei manome.
Archeologo mėgėjo Denniso Holmo radinys tapo vienu iš reikšmingiausių istorinių įvykių Danijoje. 2016 m. vaikščiodamas po Funeno salą su savo metalo detektoriumi D. Holmas aptiko auksinį pakabutį, kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, buvo pavaizduotas Jėzus ant kryžiaus. Tai seniausias krikščionybės simbolis šalyje, beveik puse šimtmečio senesnis už Jelingės runų akmenis, iki tol laikytais seniausiu krikščionybės simboliu. Aukso pakabutis dabar eksponuojamas Vikingų muziejuje, Ladby mieste, Danijoje, o krikščionybės istorija perrašoma.