Antrąjį pasaulinį karą tiriantys istorikai tikisi, kad pagal likusias nuolaužas ir ant jų likusius numerius pavyks identifikuoti lakūną, kuris greičiausiai žuvo oro mūšyje.
Kol kas pavyko tik nustatyti, kokį lėktuvą pilotavo žuvęs lakūnas. Tiesa, tai padaryti buvo nepaprasta. Ant propelerio menčių rastas „Hamilton Standard“ įspaudas bylojo, jog tai galėjo būti pagal lendlizo programą Sovietų Sąjungos karinėms pajėgoms atgabentas amerikiečių naikintuvas „P-51 Mustang“ arba lengvasis bombonešis „Douglas A-20 Havoc”, dar vadinamas „Bostonu”.
„Douglas A-20 Havoc”. Vida Press nuotr.
Versija, kad tai galėtų būti „Mustang“, greitai atpuolė. 1941-1942 metais į Murmanską buvo atgabenta dešimt šių naikintuvų, tačiau bandant juos paaiškėjo, jog pagal savo pakilimo greičio parametrą amerikiečių naikintuvas gana ženkliai nusileidžia ir sovietų, ir vokiečių oro mašinoms. Didžioji „Mustang“ dalis buvo naudojama mokymosi tikslams, o trys „mustangai“ iškeliavo į Kalinino frontą, kur turėjo gauti krikštą karo veiksmuose. Tačiau gana greitai naikintuvai buvo grąžinti atgal dėl labai paprastų techninių priežasčių - nebuvo atsarginių dalių pažeistoms pakeisti.
Tad Rostovo prie Dono apylinkėse rastas lėktuvas greičiausiai yra „Bostonas“, kuris į Sovietų Sąjungą buvo tiekiamas vadinamuoju „Irano maršrutu“.
Skirtingai nei „Mustang“, „Bostonai“ pelnė gerą reputaciją ir buvo mėgstami sovietų lakūnų. Tiesa, nors skrydžio parametrai buvo puikūs, per pirmuosius kovinius skrydžius paaiškėjo, kad lengvojo bombonešio gynyba šlubuoja, tad sovietų ginklininkai gerokai paplušėjo šioje srityje: „Bostoną“ apginklavo specialiai aviacijai skirtu kulkosvaidžiu ŠKAS, pasirūpino papildomais svarbių sistemų šarvais.
Iš viso pagal lendlizo programa per Antrąjį pasaulinį karą į Sovietų Sąjungą buvo atgabenti 3125 „Bostonai“ ir tai tapo rimtu koziriu sovietams įgaunant pranašumą ore.