Sąrašuose nefigūruoja

Iš šimtų filmų, kuriuose ji viliojo, žaidė, demonstravo savo dailią figūrą, taip patiko vokiečiams ir jų vadams, Sovietų Sąjungoje nerodė nė vieno, bet Olga Konstantinovna Čechova (kurios tikroji pavardė Knipper), gimusi 1897 m. surusėjusių vokiečių šeimoje, pastaraisiais metais darosi vis populiaresnė. Vos išgirstama skambant jos trumpą, rašytojo Antono Čechovo išgarsintą pavardę, ir iš karto imama spėlioti – ar ji, Hitlerio numylėtinė ir Trečiojo reicho valstybinė aktorė, buvo sovietų šnipė?

Į visas oficialias užklausas, kaip ir į giminaičių laiškus, Rusijos žvalgyba atsako – ne. Įrodymų, kad Olga Čechova buvo NKVD šnipė, nerasta. Nė vieno dokumentinio įrodymo,

Užtai yra televizijos serialai ir šimtai straipsnių, kuriuose tvirtinama – buvo sovietų šnipė, ir dar kokia. O sovietų generolas žvalgybininkas Pavelas Sudoplatovas, pasižymėjęs tuo, kad likvidavo vieną pagrindinių ukrainiečių nacionalistų lyderių Jevgenijų Konovalecą bei parengęs Levo Trockio nužudymo planą, savo memuaruose rašo: „Čechova buvo daugiametė mūsų agentė.“

Brangino pavardę

Surusėjusio vokiečio, inžinieriaus Konstantino Knipperio šeimoje laimingai augo trys vaikai – Ada, Olga ir Levas.

Olga, gražuolė, protinga visų numylėtinė, domėjosi teatru, todėl ją išleido į Maskvą pas tėvo seserį tetą Olią – tada jau garsią aktorę Olgą Knipper-Čechovą, rašytojo Antono Čechovo žmoną. Teta įtaisė dukterėčią į vieną iš teatro studijų. Ši iki didžiojo teatro nenuėjo, bet ištekėjo už jauno, talentingo, mėgstančio išgerti aktoriaus Michailo Čechovo, garsiojo rašytojo sūnėno. Kiek jai brangi buvo ši pavardė, galima spręsti iš tokio fakto – kai Adolfas Hitleris, rodydamas palankumą pasiūlė jai pasikeisti Čechovos pavardę į vokišką Knipper, aktorė nepabijojo atsisakyti.

Adolfas Hitleris. Vida Press nuotr.

1920 metais jauna aktorė išvažiavo į Vokietiją su maža dukterimi, be girtuoklio vyro, su kuriuo, nepaisant didelės meilės jam, išsiskyrė. Viena jos kelionės į Vokietiją versijų - į užsienį ją išsiuntė pats Janas Berzinas, tuometinis sovietų karinės žvalgybos vadas, kuris išsiuntė į Kiniją garsųjį žvalgą Richardą Sorgę. Tačiau ir šis faktas dokumentais nepatvirtinamas. Ji nesimokė šifravimo, sekimo ir kitų žvalgybos gudrybių. Tiesiog 1920 m. jos teta, šlovinama aktorė Olga Knipper-Čechova kreipėsi į atitinkamo rango pareigūną Lunačiarskį, o šis suderino su reikiamais žmonėmis niekam per daug nežinomos aktorės išvyką į užsienį pusantro mėnesio. Bet pusantro mėnesio virto visu gyvenimu.

Paslaptingas susitikimas

Vokiečių kalbos nemokėjimas iš pradžių netrukdė filmuotis kine – juk kinas buvo nebylusis. Frau Olga patiko režisieriams, nes buvo gabi, puikiai sutarė su visais – pradedant kino žvaigždėmis, baigiant grimuotojomis. Be to, ji buvo mokiusis pas Konstantiną Stanislavskį, kaip ir teta bei buvęs vyras. Ji buvo įvertinta - pasipylė filmas po filmo, taip ji tapo Vokietijos numylėtine. O kai kine atsirado garsas, paaiškėjo, kad rusų kilmės vokietė sugebėjo atsikratyti akcento. Aktoriui tai labai retas atvejis. Veikiausiai tada ji ir buvo susitikusi su broliu Levu, kurį Knipperių namuose gydė garsusis Antonas Čechovas.

Vaikystėje jos Leo (taip šeimoje buvo vadinamas Levas) sirgo tuberkulioze, bet stebuklingai pasveiko. Jis augo sveikas, tvirtas, tarnavo kariuomenėje, o kai Rusijoje prasidėjo pilietinis karas, atsitiko taip, kad liko pietuose su baltaisiais. Paskui grįžo į Maskvą, ėmė kurti muziką. Bet kad ir kokias legendas jis vėliau kūrė, baltosios gvardijos fakto iš savo painios biografijos negalėjo ištrinti.
Tvirtas, daug treniravęsis alpinistas, tenisininkas, mokantis vokiečių kalbą – į jį atkreipė dėmesį žvalgyba. Spėjama, kad tada jam ir buvo pasiūlyta išvykti į užsienį. Juo labiau, kad ir pretekstas buvo – tuberkuliozę visiškai išgydyti buvo galima tik Vokietijoje. Ar tik ne tada įvyko susitikimas su nacių numylėtine? Ir jos brolio užverbavimas, Centro nurodymu? Tai galėjo tapti netikėta dovana sovietų žvalgybai, rašo portalas rg.ru

Olga Čechova. Vida Press nuotr.

Bet net ir drąsiausiose svajonėse žvalgyba tikriausiai negalėjo numatyti, kad O. Čechova susidraugaus su aktore Emmy Gioring ir jos vyru Hermannu Gioringu (dažnai nacistinėje Vokietijoje vadintu „antruoju žmogumi po Hitlerio“). Ir kad ją supažindins su Hitleriu, kuriam ji be galo patiks. Fiureris leis Goebbelsui suprasti, kad O. Čechovos negalima sekti, taip pat gundyti jos ciniškais pasiūlymais kartu apsigyventi...

Priėmime fiureris pasodino O. Čechovą pirmoje eilėje. Kitą dieną laikraščiuose puikavosi gražuolės O. Čechovos ir šalia sėdinčio Hitlerio nuotrauka. Ir visiems viskas tapo aišku.

Nužudyti Hitlerį

Bet kokios žvalgybos svajonė – turėti tokią agentę. Mažai kam pavykdavo taip priartėti prie fašistų vyriausiojo. O ką padarė O. Čechova dėl Sovietų Sąjungos? Galima tik spėlioti. Yra versija, kad dirbti su O. Čechova buvo skirtos trys tarpusavyje nesusijusios radistės – tai sprendžiama apie jos perduodamos informacijos apimtį. O karui baigiantis ją susekė gestapas, buvo suimtas jos asmeninis vairuotojas, jau ir pati kino žvaigždė turėjo patekti į Himmlerio rankas, bet... neleido Hitleris.

Bet grįžkime prie brolio Levo, kuris grįžo iš Vokietijos ir toliau gyveno Sovietų Sąjungoje. Jis kūrė muziką, koncertavo. Kai kilo karas ir vokiečiai priartėjo prie Maskvos, Levas buvo pasiruošęs atlikti savo pilietinę pareigą. Žvalgybos įsakymu, jei naciai užimtų Maskvą, L. Knipperis su žmona Marina turėjo likti mieste, įgyti vyresniųjų pasitikėjimą (padedamas sesers?), patekti pas Hitlerį ir jį nužudyti. Savižudiškas poelgis.

Olga Čechova. Vida Press nuotr.

Vokiečius nuvijo nuo Maskvos. L. Knipperis liko gyvas, vėl kūrė muziką ir mokė mokinius – tik ne muzikantus, o diversantus. Stalino neapleido mintis pašalinti Hitlerį. Į Vokietiją per stebuklą pateko boksininkas Miklaševskis iš aktorių šeimos – jei savo memuaruose tiesą rašo žvalgybininkas Sudoplatovas, jis, padedamas Olgos Čechovos, turėjo likviduoti Hitlerį. Bet paskui Stalinas atšaukė įsakymą – jei operacija būtų atlikta, vokiečių viršūnėlės galėjo susitarti su sąjungininkais ir susivienyti prieš rusus.

Tačiau koks šiame trileryje buvo Olgos Čechovos vaidmuo?

Berijos užduotis

Dar 1945 m. balandį ją lėktuvu nuskraidino į Maskvą – taip pergabendavo į Sovietų Sąjungą daugelį rezidentų. Apgyvendino patogiame bute, tiesa, iš jo nebuvo išėjimo. Neapklausinėjo, o taikiai kalbėdavosi, aptarinėdavo epizodus iš jos audringo gyvenimo. Protokolai išliko, bet juose – nė vieno atradimo ar sensacijų. O greitai buvusią reicho aktorę lėktuvu parskraidino atgal į Vokietiją, padėjo susirasti būstą, tiekė produktų. Kai O. Čechova panoro išvykti į Vakarų okupacijos zoną, iš karto leido. Ji, lyg nieko nebūtų buvę, toliau filmavosi.

Olga Čechova. Vida Press nuotr.

Kaip pasakoja pulkininkė, rašytoja Zoja Voskresenskaja-Rybkina, kartą skubiai buvo nutrauktos jos atostogos – sovietų žvalgyba ją išsiuntė į Vokietiją. Užduotis – susitikti su Olga Čechova. Ji turėjo įvykdyti Berijos, ketinusio dvi Vokietijas sujungti į vieną valstybę, užduotį. O. Čechovai pavedė ištirti, kaip į tokį pasiūlymą reaguotų vakarų vokiečiai su kancleriu Konradu Adenaueriu priešakyje. Greitai Rybkina pranešė Sudoplatovui – susitikimas su O. Čechova buvo sėkmingas. Čia pat ji sulaukė apstulbinusio įsakymo – grįžti pirmu kariniu lėktuvu.

Pasirodo, Maskvoje jau buvo suimtas Berija, ir visus jo Vokietijos suvienijimo planai paskelbti išdavyste.

Tikriausiai čia Olgos Čechovos misija ir baigėsi. Ji ir toliau vaidino kine, laikui bėgant pradėjo savo verslą (sukūrė moteriškų prekių liniją).

1980 metais, sulaukusi gilios senatvės Olga Čechova (kurios operatyvinis pseudonimas buvo Melinda, ir tai patvirtinta dokumentuose), mirė Miunchene – didžioji jos paslaptis taip ir liko neatskleista.