Lytinį palaidumą apsprendžia tam tikros psichologinės problemos, kurių pagrindinės – bipolinis bei ribinis asmenybės sutrikimai.
Moterų vaidmuo visuomenėje kinta kartu su istorijos eiga, taip pat, kaip ir norimų lytinių partnerių kiekis tiek moterų, tiek vyrų gyvenime. Savo įtaką daro gimstamumo kontrolė ir finansinės nepriklausomybės lygis. Šiandien matome vis mažiau barjerų, trukdančių moterims elgtis, kaip jos išmano.
Kol kas palaidūniško gyvenimo genas nėra aptiktas, tačiau šis veiksnys yra neatskiriamas nuo dopamino sistemos. Vieni žmonės linkę daugiau nei kiti rizikuoti - tai dažnai reiškia didesnį lytinių partnerių skaičių. Nuotykių ieškotojai dažnai turi aukštesnį testosterono lygį, ir galimas daiktas, kad jo daugiau gaudavo dar motinos įsčiose. Remiantis įvairiais šaltiniais, tai susiję su padidėjusiu libido, susidomėjimu dideliu kiekiu lytinių partnerių ir polinkiu užsiimti atsitiktiniu seksu.
Daugelis tyrimų parodė, jog jei užduotumėme hipotetinį klausimą, su kuo geriau draugauti – su seksualiniu palaidūnu ar su susilaikančiu, žmonės dažniau renkasi pastarąjį. Tačiau iš tiesų yra taip, jog atsitiktinių santykių mėgėjai turi žymiai didesnį pažįstamų ir draugų ratą. Greičiausiai visa tai susiję ekstravertiškumu. Jie visuomenėje atrodo labiau komunikabilūs, trykštantys energija. Jie dažnai patinka kitiems žmonėms. Dėl jų bendravimo jie traukia žmones. Tokie žmonės paprastai laikomi pozityviais bei laimingais.
Palaidūniškas lytinis gyvenimas siejamas su psichologinėmis problemomis, kurių pagrindinės – bipolinis ir ribinis asmenybės sutrikimai. Bet ryšys čia greičiau vienpusiškas, tai yra, žmonės su šiomis problemomis turi tendenciją į paleistuvystę, o ne atvirkščiai. O su depresija, nerimu ir žema savigarba, panašu, tai neturi nieko bendra.
Laikoma, jog seksualinis palaidūniškas gyvenimo būdas trukdo sukurti ilgalaikius santykius, jis siejamas su didele išdavystės rizika. Mokslininkai mano, kad tokie žmonės nėra sutverti monogamijai.