Dar vaikystėje jis liko vienintelis vyras savo šeimoje, vėliau turėjo kelias nelaimingas meiles, buvo įsipainiojęs į meilės trikampius, galiausiai, po eilinio barnio su mylima moterimi, nusišovė.
Ankstyvieji metai
Vladimiras Majakovskis gimė 1893 metais birželio 7 dieną, Bagdatyje (dabartinė Gruzija), girininko šeimoje. Majakovskių šeimoje buvo 5 vaikai – trys berniukai ir dvi mergaitės. Deja, iš berniukų išgyveno tik Vladimiras, jo du broliai mirė dar vaikystėje.
Po to, kai jo tėvas mirė nuo kraujo užkrėtimo (jis įsidūrė adata susiūdamas popierius), Vladimiras liko vienintelis vyras šeimoje. Beje, po tėvo mirties poetą visą gyvenimą lydėjo fobija mirti nuo infekcijos.
Ir toliau V. Majakovskį gyvenimo keliu lydėjo įvairios moterys, kurios, rodos, sugebėdavo jo gyvenimą nukreipti vienokia ar kitokia linkme.
Kaltinimai užkrėtus sifiliu
1914 metais Majakovskis susitikinėjo su 18-mete bohemos žvaigžde Sofija Šamardina. Jų romanas truko neilgai ir virto skandalinga istorija. Pradėjo sklisti gandai, kad poetas merginą užkrėtė sifiliu. Pati Šamardina vėliau tai pavadino „šlykščiu šmeižtu“. Egzistuoja versija, kad šią informaciją paskleidė merginą įsimylėjęs pavydus vaikinas. V. Majakovskis buvo taip įniršęs, kad praėjus keliems metams vis dar buvo pasiruošęs „duoti į snukį“ šiam vaikinui.
Poeto mūza ir gyvenimas trise
Neabejotinai didžiausia gyvenimo meile, mūza ir moterimi, kuri, nepaisant to, kad buvo ištekėjusi už kito vyro, padarė didelę įtaką poeto gyvenimui, buvo Lilija Brik. Savo mylimajai poetas padovanojo žiedą su viduje išgraviruotais moters inicialais. „LJUB“ virto nesibaigiančiu prisipažinimu meilėje: „LJUBLU“ (iš rusų kalbos – „myliu“).
Majakovskis ir Lilija Brik susipažino 1915 metų liepą jos tėvų sodyboje netoli Maskvos. Lilijos sesuo Elza Triolė, kuri su poetu turėjo paviršutinišką romaną, atvedė neseniai iš Suomijos grįžusį Majakovskį į Petrograde esantį Brikų butą.
Brikai, nuo literatūros nutolę žmonės, buvo verslininkai, paveldėję iš tėvų nedidelį, bet pelningą prekybos koralais verslą. Majakovskis jų namuose perskaitė dar nepublikuotą savo poemą „Debesis kelnėse“ ir po to, kai susirinkę ją palankiai priėmė, skyrė ją šeimininkei – „Tau, Lilija“. Šią dieną vėliau Majakovskis pavadino „džiaugsmingiausia data“. Osipas Brikas, Lilijos vyras, šią poemą 1915 metų rugsėjį išspausdino nedideliu tiražu.
Susidomėjęs Lilija poetas nebegrįžo į Suomiją, ten palikęs savo „širdies damą“. Jis įsikūrė arčiau savo naujosios mūzos – viename iš Petrogrado viešbučių. Vėliau futuristas persikėlė dar arčiau Brikų buto, kuris greitai tapo įvairių menininkų susitikimų vieta.
Netrukus tarp Majakovskio ir Lilijos Brik, esant akivaizdžiam Osipo pritarimui, įsižiebė aistringas romanas. Nuo šiol Majakovskis visus savo kūrinius (išskyrus poemą „Vladimiras Iljičius Leninas“) skyrė būtent Lilijai Brik. 1928 metais, kai buvo publikuotas pirmasis jo eilėraščių rinkinys, Majakovskis skyrė jai ir visus savo kūrinius, sukurtus dar iki jų pažinties.
Lilija Brik ir Vladimiras Majakovskis. Vida Press nuotr.
Nuo 1918 metų vasaros Majakovskis ir Brikai apsigyveno kartu, trise. Tai nebuvo neįprasta tam laikmečiui, nes po revoliucijos populiari tapo nauja santuokos-meilės koncepcija, žinoma kaip „vandens stiklinės teorija“. Ši teorija – tai požiūris į meilę, santuoką ir šeimą, kuris buvo paplitęs tarp jaunimo pirmaisiais sovietų valdžios metais. Jos esmė – neigti meilę ir susiaurinti santykius tarp vyro ir moters iki instinktyvaus seksualinio poreikio, kuris turi būti patenkinamas be jokių išlygų. Tai turėtų būti taip pat lengva, kaip ir numalšinti troškulį išgeriant stiklinę vandens.
1919 metų kovą iš Petrogrado visa trijulė persikėlė į Maskvą. Kaip prisiminė kitas rusų poetas A.A. Voznesenskis: „jau senatvėje Lilija Brik sukrėtė mane tokiu prisipažinimu: „man patiko mylėtis su Osia (Osipu Briku – red. past.). Mes tada užrakindavome Volodią (Majakovskį – red. past.) virtuvėje. Jis veržėsi, norėjo pas mus, draskė duris ir verkė“... „Ji man atrodė kaip monstras. Tačiau Majakovskis tokią mylėjo“, - pasakojo Voznesenskis.
Lilija Brik. Vida Press nuotr.
Tačiau pagal kitų asmenų liudijimus apie Majakovskį, viskas iš tiesų buvo atvirkščiai: kai Majakovskis ir Brikai gyveno kartu, būtent Osipas dėl eilės priežasčių, tarp jų – susijusių su sveikata, „perleido“ savo žmoną Majakovskiui – kaip stipresniam ir jaunesniam partneriui, kuris, beje, po revoliucijos iki pat savo mirties išlaikė šią keistą „šeimą“.
1922 metų pabaigoje Lilija Brik, vis dar palaikydama romantinius santykius su Majakovskiu, buvo pradėjusi ilgalaikį ir rimtą romaną su banko vadovu A. Krasnoščiokovu. Šis romanas vos netapo jos santykių su Majakovskiu pabaiga. Du mėnesius Majakovskis ir Brikai gyveno atskirai.
Siaurame rate Lilija leido sau šitaip pasisakyti apie Majakovskį: „jūs įsivaizduojate, Volodia yra toks nuobodus, jis netgi gali iškelti pavydo sceną“. Kalbant apie Majakovskio išgyvenimus, jie, rodos, nelabai jaudino Liliją, atvirkščiai – ji juose matė tam tikrą „naudą“: „kančia Volodiai naudinga, jis pasikankins ir parašys geras eiles“.
Jie trise ne kartą keliaudavo po užsienį, pavyzdžiui, aplankė Vokietiją ir kitas šalis. Kadangi Majakovskis tuo metu buvo tapęs žinomu poetu, o jo kūrinius spausdindavo didžiausi leidiniai, jis galėjo sau leisti ne tik trijulės keliones po užsienį, bet ir netrumpą apsigyvenimą ten.
1924 metų eilėraštyje „Jubiliejinis“ Majakovskis šitaip rašė: „štai ir meilei atėjo galas, brangus Vladim Vladimičiau“. Ekspertai mano, kad šis kūrinys žymi lūžio tašką Majakovskio santykiuose su Lilija Brik.
Nepaisant to, kad poeto jausmai Lilijai blėso, jis ir toliau gyveno su Brikais. Lilija rūpinosi jo leidybos reikalais.
Publikacijos tęsinį skaitykite rytoj, gruodžio 28 dieną portale Vyriškai.lt