Po to, kai Assado pajėgos 2012 metų birželį virš Viduržemio jūros numušė Turkijos RF-4 žvalgybos lėktuvą, Ankara ėmėsi naujų veiksmų Damasko atžvilgiu, kurių teisinis pagrįstumas sukėlė nemažai abejonių. Per paskutiniuosius tris su puse metų, Turkija numušė daugiau nei pusę tuzino Sirijos naikintuvų, sraigtasparnių ir bepiločių orlaivių, kurie iš tikrųjų ar tariamai pažeidė jos oro erdvę.
Paskutinis incidentas tapo šios įnirtingos kovos ir Turkijos noro padėti savo remiamiems sukilėliams Sirijoje kulminacija. Po Rusijos oro pajėgų atvykimo į Sirijos Viduržemio jūros pakrantę šių metų rugsėjį, vienas Rusijos lėktuvas buvo trumpam pažeidęs Turkijos oro erdvę, o Sirijos MiG-29 lėktuvas buvo radaru „užrakinęs“ (t.y. jo raketos automatiškai pradėjo sekti taikinį) turkų F-16 naikintuvus, skrendančius Turkijos teritorijoje. Spalio 16 d. turkai savo teritorijoje numušė, kaip manoma, rusų gamybos bepilotį lėktuvą.
Šiais epizodais Rusijos oro pajėgos greičiausiai bandė parodyti turkams, kad pastarųjų parama sukilėliams jiems nepatinka. Tuo metu Turkijai tai buvo būdas įtikinti globojamas sukilėlių grupes ir toliau kovoti prieš Assado režimą.
Dėl to, kad Turkija priklauso NATO ir turi geresnį priėjimą prie Sirijos kovų erdvės, ir dėl to, kad Rusija turi didžiulį karinį pranašumą, plataus masto karas tarp šių dviejų pusių yra mažai tikėtinas. Tačiau tokie incidentai, kaip įvykęs lapkričio 24 dieną, yra tikrai įmanomi – ypač po to, kai Rusijos generalinio štabo laikysena turkų atžvilgiu tapo agresyvesnė. Tačiau Turkija turi įspūdingų karinių ginklų, kurie galėtų apsunkinti Rusijai gyvenimą.
Tinklapio „National Interest“ ginkluotės ekspertai pateikia penkis pavojingiausius turkiškus ginklus, dėl kurių rusai turėtų gerai pagalvoti prieš toliau eskaluodami įtampą. Šiame straipsnyje aprašomi tie ginklai, kuriuos Turkija galėtų realiai panaudoti Sirijoje ir Viduržemio jūros rytiniame regione.
Universalios kovos naikintuvas F-16 ir pažangioji vidutinio nuotolio „oras – oras“ raketa AIM-120
Turkijos oro pajėgos turi apie 250 F-16 naikintuvų, iš kurių 30 yra „Block 50+“ tipo. Tai vėliausia kovose patikrinto, ketvirtos kartos universalios kovos naikintuvo F-16 versija. Turkija gamino (turėdama JAV licenziją) ir naudojo įvairias F-16 naikintuvo versijas nuo 9-ojo XX a. dešimtmečio vidurio. Tai Turkijos oro pajėgoms suteikė daug įgūdžių ir patirties valdant „Fighting Falcon“ (F-16) naikintuvus esant bet kokioms sąlygoms.
Amerikiečių gamybos raketa AIM-120, kuria turkai numušė rusų Su-24 lapkričio 24 dieną, yra mirtinai pavojingas F-16 naikintuvų partneris. Beveik 50 km veikimo nuotolį turinti AIM-120 raketa F-16 naikintuvus paverčia rimta grėsme puikiai apmokytoms ir aprūpintoms Rusijos oro pajėgoms.
Antiradarinė sistema KORAL
Kilnojamoji antiradarinė sistema KORAL yra vėliausias pastiprinimas Turkijos karinėms pajėgoms elektroninėje kovoje. Ši elektroninė gynybos/atakos sistema sukurta Turkijos valstybinės įmonės „Aselsan Corporation“ ir yra skirta trikdyti ir klaidinti tradicinius ir sudėtingesnius priešų radarus. Taip pat ši sistema geba analizuoti įvairių taikinių siunčiamus signalus bei automatiškai generuoti atitinkamą atsaką.
Turėdama veiksmingą veikimo spektrą, siekiantį apie 150 km, sistema KORAL, kaip pranešama, galėtų sutrikdyti ir apgauti bet kurią sausumos, jūrų ar oro desanto radarų sistemą. Ši nauja antiradarinė sistema galėtų sutrukdyti rusams įvertinti, kokia yra tikroji situacija, sumažinti jų karinį pranašumą ir išvesti iš rikiuotės Rusijos ginkluotę, galinčią Turkijos karinėms pajėgoms sukelti rimtą grėsmę.
„Gür“ klasės povandeniniai laivai
Turkijos karinės jūrų pajėgos turi keturis „Gür“ klasės povandeninius laivus, kurie yra laikomi vienais geriausių dyzelinių – elektrinių povandeninių laivų pasaulyje. Jie gaminami pagal Vokietijos įmonės „HDW“ gaminamus, eksportui skirtus 209 T2/1400 povandeninių laivų modelius. „Gür“ yra apginkluoti „Harpoon“ priešlaivinėmis raketomis (UGM-84), taip pat britų „Tigerfish“ ir vokiečių „DM2A4“ sunkiosiomis torpedomis.
Turkiški povandeniniai laivai turi naujausias aptikimo ir nusitaikymo sistemas, kurios šį laivą paverčia tyliais ir mirtinai pavojingais medžiotojais, galinčiais sukelti rimtą grėsmę Rusijos pajėgoms, dislokuotomis Viduržemio jūros rytiniame regione. Turint omenyje Sirijoje dislokuotų Rusijos jūrų pajėgų trūkumus, „Gür“ povandeniniai laivai duoda didžiulį pranašumą Turkijos pusei.
„Ada“ klasės sunkiai radarų pastebimos korvetės
Turkijos „Ada“ klasės, „stealth“ technologijos, sunkiai pastebimos korvetės yra dar vienas šios šalies karinio jūrų laivyno elementas, galintis mesti mirtiną iššūkį Rusijos laivynui ir aprūpinti Viduržemio jūroje operacijas atliekančius Turkijos laivus.
Sukurtos ir pagamintos pačių turkų, „Ada“ korvetės yra aprūpintos aštuoniomis „Harpoon Block II“ raketomis, „OtoMelara Super Rapid“ trijų colių patrankomis ir kita ginkluote. Šiuos laivus sunkiai pastebi radarai, infraraudonųjų spindulių davikliai ir hidroakustiniai lokatoriai, todėl jie galėtų prisėlinti prie Rusijos antvandeninių laivų ir suduoti jiems mirtiną smūgį.
SAT jūrų komandosai
SAT („Sualtı Taarruz Timleri“) yra Turkijos karinių pajėgų elitinės specialiosios pajėgos. Turkijos SAT pajėgūs veikti bet kokioje aplinkoje. Šių pajėgų kovotojai gali prasiskverbti į priešo užnugarį iš oro, sausumos keliais ar iš jūros, kad užpultų svarbius taikinius, įvykdytų diversijas, atakuotų uosto infrastruktūrą ar jo krantinėje prišvartuotus laivus.
Šie kovos narai yra, tikrąja to žodžio prasme, tiesioginio veikimo vienetai. Jeigu kiltų riboto masto konfliktas su Rusija, Turkijos SAT pajėgos galėtų vykdyti mirtinai pavojingas slaptas operacijas prieš Sirijos pakrantės infrastruktūrą ir Rusijos laivus, esančius Viduržemio jūroje.
Tačiau reikia tikėtis, kad Turkija ir Rusija neeskaluos įtampos Sirijoje. Karas, netgi riboto masto, būtų pernelyg skausmingas abiems pusėms. Tačiau jeigu Ankara ir Maskva norėtų perkelti šias įtampas į kitą lygį, šie penki ginklai turėtų suteikti Turkijos pusei kelis unikalius privalumus.