Pirmosios naujosios mašinos fotografijos pasirodė dar žiemą. Kaip toli pasistūmėjo projektas – tankas jau perduotas kariuomenei?

Ne, į kariuomenę šis galingas masinio naikinimo ginklas dar nebuvo perduotas. Partija, kuri pasirodė 2014-2015 metais, yra ruošiama perdavimui, tačiau po parado buvo gražinta į gamyklą.

Primenu, kad naujasis tankas būtų naudojamas kariniams tikslas, reikalinga, jog gamykla būtų pilnai sutvarkiusi konstravimo darbų dokumentaciją (RKD). Tai ilgas procesas. Delsiama dar ir dėl to, kad tankas paradui buvo pagamintas per labai trumpą laiką, todėl ne visi dokumentai atitinka RKD. Taigi, šiuo metu mes stengiamės viską sutvarkyti iki galo.

Ar kariai apskritai jau suprato, kaip naudotis šiuo tanku?

Linijinėje rikiuotėje dar ne. Tanko valdymas, taip sakant, nekelia sunkumų: parado metu ,,Armata“ buvo patikėta eiliniams kariams. Kaip šaudyti ir kaip išnaudoti kitas tanko galimybes bus aiškiau po perdavimo. Tačiau karininkai, priimdami mūsų karinę įrangą, šį etapą jau praėjo ir visiškai įsisavino šios mašinos veikimo principą.

Kiek yra teisinga nuomonė, kad ,,Armata“ valdymui reikalingas ypatingai aukštos kvalifikacijos ekipažas?

Negaliu su tuo sutikti. Problemos su tanko valdymu mes neįžvelgiame, kaip ir su šauktiniais kariais. Tanką lengva valdyti, jeigu ir būtų koks gedimas, jis iškart signalizuotų, kurioje vietoje jis yra ir kokių veiksmų reikia imtis.

Lygiai taip pat ir su ugnies valdymo sistema – pasirengimo šūviui procesas yra labai paprastas.
Žinoma, turi būti nustatytas tam tikras lygmuo, kurį pasiekus, suteikiama teisė dirbti su tanku bei geriau įsisavinti šio ginklo valdymą. Tačiau ši kartelė nėra aukštesnė nei ,,Т-72B3“ ir ,,T-90“ kovinių tankų, kurių valdymas nesukelia jokių problemų ekipažui, sudarytam iš paprastų šauktinių karių.

Vis dėlto išaugo reikalavimai tiems, kurie remontuoja ir prisideda prie naujo tanko gamybos. Būtinos žinios apie skaitmeninę techniką, kuro aparatūrą (šiuolaikinį dyzelinį variklį), hidromechaninę transmisiją, hidrostatinę pavarą ir kitas naujoves. Šiandien visa tai privalo išmanyti ir kiekvieno automobilių serviso darbuotojai, prižiūrintys ir remontuojantys šiuolaikinius automobilius. Taigi, ,,Armata“ tanko dėka išaugo reikalavimai ekipažams ir techninės įrangos prižiūrėtojams lygiagrečiai vystantis šiuolaikinėms technologijoms. Lygiai taip pat, kaip kažkada išaugo reikalavimai pradėjus gaminti ,,Т-34“, o vėliau ,,Т-55“ ir ,,Т-72“.

,,Armata“ tanko atsiradimas, atrodo, tapo tarsi savotišku pasistūmėjimu tankų gamybos sektoriuje. Jau būta pranešimų apie naujo tanko Vokietijoje projektavimą, o taip pat ir apie prancūzų ir vokiečių bendrą projektą sukurti tankų konsorciumą KANT susijungus Vokietijos KMW (Krauss-Maffei Wegmann) ir Prancūzijos Nexter kompanijoms.

Pastaruosius 10-15 metų mes pastebėjome tam tikrą sąstingį šiuolaikinių kovinių tankų gamybos plėtroje. Gamintojai yra atsidūrę kryžkelėje. Tai sąlygoja daugybė faktorių. Vienas iš svarbiausių – ribotos šiuolaikinių technologijų galimybės sukurti nepriekaištingą kovinį ginklą. Esamos priemonės trukdo pasiekti puikius rezultatus, todėl net ir pasitelkus šiuolaikines technologijas kuriant tradicinius komponentus, nepavyksta užtikrinti geresnės apsaugos ir išlaikyti tinkamą tanko svorio ir masės santykį. Primenu, kad vakarietiškų tankų svoris po paskutinių atnaujinimų priartėjo prie 70 tonų, dėl to apribojamos galimybės laikytis lanksčios taktikos. Būdų, kaip ištrūkti iš šios aklavietės ieško visi. Mes radome savo – ženkliai padidinti ekipažo saugumą ir išlaikyti ribą tarp dydžio ir svorio (šiek tiek daugiau kaip 50 tonų), pasiliekant vietos kur tobulėti ir stiprinti tam tikras charakteristikas.

Ar bus įrengta 152 milimetrų patranka?

Toks variantas išstudijuotas – moduliacinė tanko konstrukcija tai leidžia. Jeigu tokį sprendimą priimtų užsakovas, mes tą padarytumėme.

Kada pasirodys ,,jų atsakymas“ tankui ,,Armata“?

Naujo tanko eksploatacija šiandien jau siekia aštuonerius metus. Nuodugni ankstesnės laidos tankų modernizacija gali būti atliekama greičiau. Yra du keliai. Jeigu Vokietija nuspręs pratęsti ,,MBT Revolution“ (nuodugni platformos ,,Leopard 2“ modernizacija) projektą, tuomet artimiausius pusantrų ar dvejus metus galime sulaukti pirmosios tokio tipo mašinos.

Kyla klausimas, kokią strateginę krypti pasirinkti. Vienas iš rimčiausių aptariamų variantų Vakaruose – kompleksinė tankų modernizacija lygiagrečiai pereinant prie nuotoliniu būdu valdomų robotizuotų mašinų. Mes analizuojame šios krypties perspektyvas.

Ar įmanoma, kad ,,Armata“ būtu valdoma be ekipažo?

,,Armata“ visgi yra ekipažinis tankas, tačiau toks variantas gali būti visai realus. Vis dėlto, aš manau, kad perspektyvi sausumoje valdoma bepilotė mašina ateityje turėtų atrodyti kitaip.