Sovietų Sąjungos gynybos ministras maršalas Rodionas Malinovskis įsakė Šiaurės Kaukazo karinės apygardos vadui Isai Plijevui gana lakoniškai: „Tankų nenaudoti. Įvesti tvarką. Pranešti!“.
Vadovauti operacijai Novočerkaske buvo paskirtas Plijevo pavaduotojas generolas Matvejus Šapošnikovas.
Birželio 2 dienos naktį į miestą įžengė kariniai padaliniai, užėmę pagrindinius miesto objektus. Keletas tankų nustūmė protestuotojus toliau nuo NEVZ gamyklos teritorijos. Žuvusių nebuvo, tačiau per miestą nuvilnijo gandai apie „žuvusius po tankais“.
Naktį KGB atstovai suėmė keletą aktyvistų, dalyvavusių birželio 1-osios proteste. Tačiau tai nesumažino darbininkų politinio aktyvumo – jie jau kitą rytą susirinko naujai demonstracijai, - rašo rusų leidinys „Argumenty į fakty“.
„Aš nematau priešo“
Ir vėl iškyla istorinės paralelės – minia, žygiuojanti ir dainuojanti revoliucines dainas, nešdama rankose Lenino portretus, iki skausmo primena 1905 metų sausio 9-osios manifestaciją Sankt Peterburge, kurios metu buvo dainuojamas „Tegyvuoja caras“ himnas.
Darbininkų eiseną buvo bandoma sustabdyti tankais ir šarvuočiais užkertant kelią per tiltą virš Tuzlo upės, tačiau darbininkai brido per vandenį, o patys atkakliausi perlipo šarvuočius.
Kariškiai nedalyvavo susidūrime. Generolas Šapošnikovas, kuriam Plijevo buvo įsakyta sustabdyti eiseną tankais, pareiškė: „Aš nematau priešais save priešo, prieš kurį galėčiau naudoti tankus!“
Protesto eisenos dalyviai pasiekė miesto centrą. Visai netrukus iš miesto komiteto pastato buvo evakuota delegacija iš Maskvos. Kalbėtis su žmonėmis buvo palikti vykdomojo komiteto pirmininkas Zamula bei miesto prokuroras Protsenko.
Sunku pasakyti, ar jiems būtų pavykę nuraminti žmones, jei mieste nebūtų atstovų iš Maskvos. Tačiau žinodami apie jų buvimą, vietiniai darbuotojai neketino klausytis.
Po kelių minučių prasidėjo miesto komiteto pastato šturmas, grobstymas ir pogromas. Dalis minios ėjo gelbėti išvakarėse sulaikytuosius.
Milicijos pastatas buvo saugomas kelių dešimčių karių, kuriems vadovavo pulkininkas leitenantas Nikolajus Maliuginas, kuriam buvo įsakyta veikti pagal situaciją. Tuo tarpu agresyviausi demonstracijos dalyviai, įsilaužę į pastatą, mėgino atimti ginkluotę iš karių. Kuomet vienas iš kareivių pamatė, kad iš jo kolegos buvo atimtas automatas, jam trūko kantrybė ir jis paleido keletą pirmųjų šūvių. Šalia milicijos būstinės žuvo penki žmonės.
Kraujas aikštėje
Tuo metu aikštėje generolas majoras Ivanas Oleško bandė įtikinti žmones, kad šie baigtų kelti riaušes ir išsiskirstytų. Tačiau sulaukė tik keiksmų ir grasinimų. Atmosfera buvo audringa, o ją dar labiau kaitino šūviai, girdimi nuo milicijos būstinės pusės. Aikštėje išsirikiavę kariai paleido salvę į orą – kai kurie liudininkai teigė, jog šių šūvių aukomis tapo į medžius įsiropštę vaikai. Tačiau vėliau vaikų kūnų nebuvo rasta.
Po pirmų šūvių minia atsitraukė, bet kažkas sušuko: „ Nebijokite, jie šaudo tuščiai šoviniais!“. Po antrosios šūvių salvės minia dar labiau įsiaudrino. Prasidėjo panika, žmonės bėgo iš aikštės...
Iš viso birželio 2-ąją Novočerkaske žuvo daugiau nei 20 žmonių, daugiau nei 80 buvo sužeistų. Šūviai prie miesto komiteto pastato aistrų galutinai nenumalšino – dar keletą dienų po to grupės darbininkų rinkosi gatvėse, tačiau chaosas jau buvo aprimęs.
Kadangi žuvusiųjų kūnai nebuvo atiduoti artimiesiems, o palaidoti slapta, Novočerkaske ėmė sklisti gandai apie šimtus kūnų, kurie neva buvo užkasti kažkur už miesto.
Vienus baudė, kitus pamaitino
Dėl chaoso ir riaušių organizavimo teisme atsidūrė 112 Novočerkasko įvykių dalyvių. Septyni įvykių dalyviai buvo nuteisti mirties bausme, kitiems teko nuo 10 iki 15 metų griežto režimo kalėjimo.
Suvokiant, kad vien tik baudžiamosiomis priemonėmis situacija nebus galutinai išspręsta, iš karto po įvykių į miestą buvo atvežta trūkstamų maisto produktų, kurie buvo parduodami mažomis kainomis. Situacija Novočerkaske po truputį normalizavosi, tačiau tai, kas nutiko, miestiečiams ilgam įsirėžė į atmintį.
Pirmasis regioninio komiteto sekretorius Aleksandras Basovas, pirmasis Novočerkasko miesto kometeto sekretorius Timofejus Loginovas ir NEVZ gamyklos direktorius Borisas Kuročkinas, kurio replika apie pyragėlius ir sukėlė nepasitenkinimą, neteko savo darbo vietų.
Basovas buvo išsiųstas į Kubą, kur užėmė patarėjo gyvulininkystės klausimais vietą. Kartu su juo kaip karinių reikalų patarėjas buvo išsiųstas ir Isa Plijevas. Generolas Šapošnikovas po ketverių metų buvo atleistas už įsakymo nevykdymą.
Gandai apie Novočerkasko įvykius, kurie nors ir buvo įslaptinti, sklido per visą Sovietų sąjungą, Nikitos Chruščiovo autoritetas vis labiau smuko. Komunistų elitas pagrįstai manė, kad N.Chruščiovo vidaus ir užsienio politika varė šalį ant katastrofos slenksčio. 1964 metų rudenį N. Chruščiovas buvo nušalintas nuo valdžios ir taip baigėsi dar viena sovietų imperijos etapas, kurio vienu ryškiausiu įvykiu tapo Novočerkasko tragedija.