Trečiojo Reicho maršalas Hermannas Goringas telegramą Adolfui Hitleriui atsiuntė balandžio 23-iąją. Iš visų pusių sovietų ir jų sąjungininkų užspausta Vokietija buvo atsidūrusi beviltiškoje padėtyje, tačiau dalis Trečiojo Recho aukštas pareigas užimančių karininkų tikėjo, kad paliaubos dar galimos tuo atveju, jei A. Hitleris neteks šalies vadovo posto.
Savo telegramoje H.Goringas reikalavo A. Hitlerio atsisakyti valdžios ir savo įgaliojimus perduoti jam. Be to, H.Goringas fiureriui iškėlė sąlygą – jei jis negausiąs A.Hitlerio atsakymo iki tos pačios dienos dešimtos valandos vakaro, jis manysiąs, jog nacių lyderis nebesugeba priimti politinių sprendimų ir visą valdžią perimsiąs į savo rankas.
Gavęs šį savotišką ultimatumą A. Hitleris baisiausiai įniršo: H.Goringas netrukus atsidūrė kalėjime, o nuo mirties bausmės jį išgelbėjo tik ankstesni Liuftvafės vado nuopelnai.
Kai kurie istorikai mano, jog būtent ši telegrama galutinai palaužė A.Hitlerį, kuris balandžio 30 dieną kartu su savo žmona Eva Braun nusižudė Berlyno bunkeryje.
Istorinį dokumentą bunkeryje rado amerikiečių kareivis Benjaminas Bradinas, nutaręs jį išsaugoti kaip suvenyrą iš A. Hitlerio slaptavietės. Po B.Bradlino mirties telegrama atiteko jo sūnui, o vėliau – anūkui, kuris, būdamas istorijos profesoriumi, puikiai suvokė, jog šis popieriaus gabalėlis gali pelnyti neblogą uždarbį.