„Šį projektą mes sugalvojome su Ray Bartkumi kitados Jamaikoje. Sugalvojome tokį tarsi akibrokštą: NiujorkasLondonasMarijampolė. Iš pradžių tai atrodė truputį įžūlu, bet dabar, kai jau matau rezultatus, tuos grandiozinius ir gyvus paveikslus, originalius performansus ir labai įdomias profesines diskusijas, matau, kad tai netgi labai rimta. Ko gero, tai taps tradicija“, – teigė A. Kumža.

Pastarąsias kelias dienas „Malonny“ projekto svečiai iš Bruklino, Londono, Niujorko tapė Marijampolės skersgatviuose, turgavietėje, prie Šešupės ryškius ir savo socialinę žinutę transliuojančius paveikslus. Kai kurie jų pašiepia priklausomumą nuo naujų techologijų ir indivudalybės praradimą, kiti nugramzdina į gilius apmąstymus, kas yra tikrovė, o kas – tik atspindys, kviečia pamedituoti ir išvysti greitojo pasaulio žmogaus problemas.

Savo profesinėmis įžvalgomis simpoziumuose pasidalino ir šviesos dizaineriai, taip pat – mados kūrėjai. Daugiau nei 20 metų Niujorke gyvenanti ir pastaruosius du metus madą kuriančioje bendrovėje „Public School“ dirbanti lietuvių menininkė Ina Bartkus apžvelgė amžinai intriguojančius niujorkiečių mados vėjus.

I.Bartkus sugretino tris visiškai skirtingus Niujorko rajonus – solidų konservatyvųjį kvartalą, gatvės prekybos, dviračių ir žmonių su pižamomis kupiną rajoną bei tvirtos žydų bendruomenės teritoriją. Akivaizdu, kad juose skiriasi ne tik vitrinų dekoravimas, bet ir žmonių požiūris į drabužio funkcionalumą. Jei turčių rajone žavėjo stilingos senjoros, tai religiniame žydų kvartale į akį krito visų amžiaus grupių naudojamos „uniformos“, o pigesnio pragyvenimo rajone buvo gausu beformių, nederančių tarpusavyje drabužių ir juos dėvinčių asmenų. „Atkreipkite dėmesį į tai, kad šiuose rajonuose skiriasi netgi šunų drabužiai“, – pastebėjo I. Bartkus.

Savo ruožtu „Julia Janus“ prekės ženklo kūrėja, dizainerė Julija Janulaitytė-Janus kalbėjo apie baltiškąjį identitetą – ne vieno miesto, bet visos šalies ar net regiono madą. „Prieš dešimt metų mane, nuvažiavusią į Marijampolės, Vilniaus ar Talino senamiestį, ypač sunervindavo visur sutinkami tie patys užrašai: picerija, itališki rūbai, itališka mada, itališka avalynė. Į juos žiūrėdama pradėjau galvoti, kad norisi paieškoti tos šaknies, kuri yra giliau už itališkos mados, o prieš tai – už sovietinės mados ar dar ankstesnės, kad ir vokiškos mados. Ir tada atsirėmiau į Baltijos gamtą, charakterį, istoriją. Supratau, kad iš to galime semtis be galo daug įkvėpimo ir jį paversti mados kultūra“, – sakė dizainerė.

Baltiškam identitetui stiprinti ji pasikvietė į kūrybinę pagalbą restoranų šefus, maisto menininkus, kurie Lietuvoje ir kitose šalyse aplink Baltijos jūrą turi populiarius restoranus ir garsėja savo paieškomis šiandieninėje Šiaurės virtuvėje.

„Tai yra žmonės, kurie stengiasi dirbti tik su sezoniniais produktais ir Šiaurės šalių kilmės maistu, naudodami šiek tiek įvežamų prieskonių“, – pasakojo Julija.

Aukštosios virtuvės skonis ir mada sugulė į „Julia Janus“ kuriamą stilingą knygą „Maistas ir mada“.

„Mes siunčiame virtuvėms šefams nuotraukas ir jie priima iššūkį – sukurti patiekalą, kuris vizualiai kalbėtųsi su nuotrauka“, – apie projektą pasakojo sostinės kūrėja.

Marijampolėje ji taip pat atskleidė naujausios savo kolekcijos detales, parodė keletą eskizų. Dizainerė papasakojo, kad šį kartą jos kolekcijoje naudojamos trikampių ir rombų konstrukcinės linijos. „Trikampis yra akies simbolis, labai populiarus runose. Jos randamos ir seniausiuose mūsų šalies archeologiniuose kasinėjimuose“, – atkreipė dėmesį J.Janulaitytė-Janus.

„Malonny“ simpoziume ji taip pat atskleidė, kad jau šį rudenį pasirodys „Julia Janus“ prekės ženklo vyriškoji linija. Šią žinią ypač džiugiai sutiko salėje buvę vyrai. „Verslininkai irgi jau nori jaustis patogiai, atrodyti kūrybingai. Siekiame, kad rūbas prarastų „futliaro“ principą ir įgytų antros odos principą“, – sakė dizainerė.

Paskaitoje dalyvavo kino aktorius ir režisierius Vytautas Balsys, architektas Algirdas Kaušpėdas, prodiuseris Lauras Lučiūnas. Dinamiškai įsilieję į diskusiją jie pasidalino, kaip gimsta scenos personažai ir kokią įtaką jie daro drabužių ar aksesuarų populiarinimui.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)