Provokatyvių mados istoriko įžvalgų apie seksualumo ir mados sąsajas į „Teatro Areną“ antradienio vakarą išgirsti susirinko daugiau nei pusė tūkstančio mados istorija besidominčių stilingų lietuvių. Paskaitos klausė teatro aktorė Gražina Baikštytė, stilistė Agnė Gilytė, socialinių mokslų daktaras Eugenijus Skerstonas, poetė ir kultūros žurnalistė Indrė Valantinaitė, vizažo dizainerė Vaida Venckutė, rūbų kūrėjos Diana Paukštytė ir Ingrida Žitkuvienė bei kiti žymūs ir stilingi žmonės.

Tai, kiek kartų per dieną žmogus nuspręsdavo švarintis ar nesišvarinti, ar šalindavo plaukus nuo savo kūno, o gal jais viliodavo, galiausiai – kokios formos suknelę ar kostiumą pasirinkdavo vilkėti, kiekvienu istorijos periodu buvo susiję su troškimu patraukti priešingos (ar tos pačios) lyties dėmesį ir noru leistis į malonumų paieškas. Žmonės, o ne mados kūrėjai, dažniausiai apspręsdavo ir tebesprendžia, kas yra laikoma seksualu ir, panašu, kasmet seksualumo išraiškos aštrėja.

„Slenkant istorijos tėkmei, madą ribojo vis mažiau suvaržymų. Metalinius korsetus keitė guminiai, o trijuose atlaso sluoksniuose įsuptas moters kūnas praslinkus karams išsilaisvino. Dama parodė kaklą, pečius ir kojas,“ – seksualaus įvaizdžio pokytį analizavo A. Vasiljevas. Anot istoriko, seksualumo kraštutinumų kaip niekada anksčiau apstu XXI amžiuje. Dirbtinis kūno grožis, perlenktas sportiško kūno troškimas, moterų siekis susigrąžinti plaukuotas kojas, kūną... Visa tai lemia sumaištį grožio kanonuose ir formuoja šokiruojančius dabarties seksualumo pavyzdžius.

Pastarąjį kartą su Lietuvos publika garsus mados istorikas, stiliaus laidos „Mados nuosprendis“ vedėjas A. Vasiljevas matėsi prieš keletą metų. Susitikimai su maestro reti, tačiau nepakartojami: su intrigos gaidele lūpose menotyrininkas dalijasi savo atradimais apie vieną spalvingiausių žmonijos kūrinių – madą.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!