XVII a. auskarai tapo svarbiu Vakarų šalių rašytojų ir poetų darbų simboliu.

Kalbama, kad Viljamas Šekspyras turėjo auskarą kairėje ausyje.

Senovėje auskarą segintis jūreivis būdavo apiplaukęs visą pasaulį, kirtęs pusiaują arba išgyvenęs laivo sudužimą.

Jūreiviai segėjo auksinius auskarus, nes žinojo, kad yra didelė rizika mirti keliaujant. Šis papuošalas buvo mokestis už laidotuves. Kai kiti jūreiviai kūną išmesdavo į vandenį, kartais jį išplaudavo į krantą, ir negyvėlį radę žmonės, mainais už ausyje esantį auksinį auskarą, palaikus palaidodavo.

Egipto muziejuje Turine (Italija) esanti mumija turi du auskarus toje pačioje ausyje.

V a. pr. m. e. etruskų gaminti auskarai turėjo specialias talpyklas kvepalams.

Seniausi pasaulyje auskarai pagaminti 2 500 m. pr. m. e., Irake.

Senovės Babilone ir Asirijoje šis papuošalas rodydavo žmogaus titulą.

Kai kuriais istorijos laikotarpiais auskarai dingdavo iš mados dėl tam tikrų šukuosenų ir aprangos tendencijų. Vienas jų truko nuo XIX a. vidurio iki Anglijos karalienės Viktorijos valdymo laikų. Karalienė tapo ikona, grąžinusia auskarus atgal į madą.

2006 m. Beverli Hilse (Kalifornija) Haris Vinstonas sukūrė brangiausius pasaulyje auskarus. Kriaušės formos deimantais inkrustuoti auskarai įvertinti 8,5 mln. JAV dolerių (21,5 mln. Lt).

Siekiant išvengti žiauraus kūno žalojimo, sukurta daug įprastų auskarų alternatyvų: prisegamų, magnetinių, priklijuojamų, apjuosiamų aplink ausies kremzlę ir kt.