3050-300 m. iki mūsų eros

Egipte juoda spalva buvo oficiali Anubio, mirties ir pomirtinio gyvenimo dievo, egiptiečių vaizduoto su vilko galva, spalva. Būtent Egipte gimė tradicija per laidotuves vilkėti juodai. Buvo manoma, kad juodi rūbai Anubio garbei užtikrins mirusiajam saugų perėjimą į pomirtinį pasaulį.

Panašios juodos spalvos asociacijos būdingas ir senovės Romoje ir Graikijoje – žmones laidojimui aprengdavo juodai, laidotuves vadino hora nigra, arba juoda valanda.

400-700 mūsų eros metai

Viduramžiais Europoje nedaug kas ryždavosi nešioti juodus rūbus, nes juoda buvo laikoma velnio spalva, blogio ir nelaimės pranašu. Juodais rūbais rengdavosi visuomenės atstumtieji ir nusikaltėliai, likusiems ši spalva keldavo baimę, kaip ir juodos katės, juodos varnos, kurios būtent viduramžiais tapo simboliniais gyvūnais.

XI – XVI amžiai

Pirmojo tūkstantmečio pradžioje juoda spalva buvo reabilituota, juodai nebebijojo rengtis karaliaus dvariškiai, riteriai, dvasininkai ir vienuoliai. XIV amžiuje juoda spalva tampa madinga tarp aukštą padėtį užimančių visuomenės narių – juodai rengėsi valstybės tarnautojai, turtingi pirkliai ir bankininkai.

Ši spalva tapo svarbia ir dailėje, padėdama išreikšti istorinį tragizmą ir dramatizmą. Tuo pačiu metu Kinijoje juodai buvo leidžiama vilkėti tik aukštuomenei, juodos spalvos rūbas buvo laikomas aukštos kilmės simboliu.

XVII-XVIII amžiai

XVII amžiaus pabaigoje juoda spalva buvo siejama su juodąja magija – visi juodos spalvos gyvūnai iškart buvo priskiriami piktajai dvasiai, raganos, žmonių įsivaizdavimu, savo juodus darbus darydavo irgi apsirengusios juodai.

Juoda spalva ir toliau buvo laikoma tradicine gedulo spalva: po vyro mirties jo žmona metus laiko turėdavo nešioti juodą suknelę be jokių papuošimų. Katalikų bažnyčiai juoda spalva taip pat buvo svarbi, tačiau juodi liturginiai rūbai buvo apsiuvami balta juostele.

XVIII-XIX amžiai

Tuo metu juoda spalva išgyveno pakilimą romantikų poezijos dėka (juodus rūbus su apykaklėmis nešiojo poetai Baironas ir Šelis). Juoda aprangos spalva tapo dominuojanti ir prieinama visiems be išimties.

XX amžius

Mažos juodos suknelės triumfas prasidėjo 1926 metais, kai Vogue puslapiuose visuomenei buvo pristatytas revoliucingas Coco Chanel kūrinys. Ir nors Polis Puare pavadino šią suknelę gedulinga, mados istorikai jos pasirodymą lygino su Fordo išradimu automobilių istorijoje.

Jau trisdešimtaisiais Elsos Schiaparelli dar išpopuliarinta maža juoda suknelė tapo vakarinių rūbų mados klasika. 40-aisiais ir 50-aisiais visi moteriški madų žurnalai akcentavo patogumą ir maža juoda suknelė tika kaip niekas kitas – savo neutralios spalvos dėka ji tapo įvairių ansamblių pagrindu, prie jos buvo lengva priderinti aksesuarus. Mažą juodą suknelę nešiojo Marilyn Monro, Audrey Hepburn, Twiggy, Madonna – skirtingų laikmečių stiliaus ikonos.

XXI amžius – mūsų laikai

Madingų rūbų spalvinė gama keičiasi maždaug du kartus per metus, dominuoja arba švelnūs pasteliniai tonai, arba ryškūs, tačiau juoda spalva madinga visada. Drabužių dizaineriams juoda suknelė – kaip medžiaga skulptoriams, iš kurios galima nulipdyti bet kokio stiliaus bet kokią formą.

Ši suknelė gali padėti sukurti ir klasikinį, ir avangardinį, ir romantišką ar sportišką stilių. Dėl to ji taip mėgstama dizainerių, dėl to ji sutinkama beveik kiekvienoje madų kolekcijoje.