Reikia pripažinti, išgirdus brangiausių pasaulyje laikrodžių ir įdomiausių juvelyrinių dirbinių istorijas, norisi juos pamatyti bent akies krašteliu, paliesti, kad ir su baltomis pirštinaitėmis, o sėkmei nusišypsojus – jais pasipuošti.
Gal norėtumėte laikrodžio, minėto Victoro Hugo romanuose ar kurto Marijai Antuanetei? O gal laikrodžio su Mėnulio dulkėmis, medžiagomis iš vandenyne dūlančio liūdnojo ir romantiškojo „Titaniko“ ar kosminio laivo „Apollo“? Visi šie paslaptingi aksesuarai realybėje egzistuoja, tačiau... tik už saugiai užrakintų parduotuvių durų.
Visai šalia, nors plika akimi ir nepastebimas, egzistuoja pasaulis, kuriame kartais žmonės dešimtis metų stovi eilėje geidžiamam daiktui įsigyti ar ieško būdų, kaip į tokią eilę bent jau patekti. Norėdamas tiesiog įeiti į butiką ar parduotuvę, turi deramai apsirengti, iš anksto susitarti dėl susitikimo ar bent palaukti, kol kitas parduotuvės klientas išeis, kad nepažeistum jo privatumo. Kodėl tiek paslapčių, kliūčių ir taisyklių iš pirmo žvilgsnio paprastame juvelyrikos dirbinių ir laikrodžių pasaulyje?
Atrodo, vieni gražesni ir išskirtinesnio dizaino, kiti kokybiškesni ir patikimesni, tačiau kelia nerimą klausimas: kodėl už tikrai nuostabų, bet, atrodytų, tiek nevertą laikrodį gali tekti pakloti nuo dešimties tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių eurų? Atsakymas netikėtas: „Dažniausiai tik aštuonis procentus laikrodžio kainos sudaro medžiagos, tai yra brangieji metalai (auksas, sidabras, platina) ir brangakmeniai (deimantai, safyrai). Visą kitą kainos dalį sudaro mechanizmas“, – sako Artūras Lebedenko, juvelyrikos ir laikrodžių parduotuvės „Laimės tiltas“ komercijos direktorius.
Pasirodo, rimčiausi laikrodininkai nuolatos investuoja į mechanizmo tobulinimą, pavyzdžiui, namai Breguet tam skiria 5–10 milijonų eurų kasmet, o žymieji deimantų pardavėjai Harry Winston jau vienuolika metų turi tradiciją kasmet pasitelkti vieną laikrodininką, tuo metu geriausią pasaulyje, kuris vienerius metus praleidžia tobulindamas laikrodžio mechanizmą ir lygiai po metų pasauliui pristato naują išskirtinio dizaino ir mechanizmo kūrinį pavadinimu Opus.
O štai Breguet laikrodininkai susitelkę stengiasi atrasti patogių ir mielų naujovių, pavyzdžiui, mechaninį rankinį laikrodį, kuris gali sugroti netgi žadintuvo melodiją – G. Rossini operos fragmentą. Atrodytų, juk daugybė laikrodžių turi žadintuvo funkciją, tačiau nesuklyskite – tik ne mechaniniai. Tam, kad laikrodis skambintų mielą melodiją, jame buvo įmontuota mažytė muzikinė dėžutė – taip, tokia pati kaip tos, kurias atidarius sukasi porcelianinė balerina ir skamba pasakiškai graži melodija.
Turbūt neatsitiktinai vyrai labiau domisi prabangiais laikrodžiais ir dažniau perka juos sau ar mylimai moteriai. A. Lebedenko patvirtina: „Dauguma vyriškų laikrodžių yra mechaniniai – surinkti rankomis, o moterims dažnai gaminami gerokai pigesni kvarciniai mechanizmai, kadangi joms vertingesnės atrodo medžiagos, naudotos laikrodžiui pagaminti, ir dizainas.“ Vis dėlto tiek vyrai, tiek moterys neatsispiria aksesuarams, pasakojantiems istorijas.
Aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje iš pompastiškosios liūdno likimo karalienės Marijos Antuanetės dvaro atėjo užsakymas laikrodininkui A. L. Breguet sukurti pažangiausią to meto laikrodį karalienei. „Petit Trianon“ buvo kuriamas ir gaminamas net 44 metus, deja, pati Marija Antuanetė jo pamatyti jau nespėjo. Tačiau praėjus beveik dviem šimtams metų laikrodis buvo rekonstruotas ir prieš kelerius metus pristatytas visuomenei. Jis buvo įdėtas į ąžuolinę dėžutę, pagamintą iš prie Versalio rūmų augusio medžio, po kuriuo garsioji karalienė mėgdavo ilsėtis.
Panašiu metu, t. y. 1810 metais, buvo sukurtas pirmasis rankinis laikrodukas Neapolio karalienei, kurio įspūdingiausia šiuolaikinė interpretacija – saulėgrąžos formos ciferblatas iš jūros kriauklės, o baltojo aukso korpusas puoštas keturiasdešimčia deimantų. Šių devynioliktojo amžiaus rekonstruoto dizaino laikrodžių galima įsigyti ir šiandien.
Tokios romantiškos damų su laikrodžiais istorijos dar labiau pakelia ir taip jau išskirtinių laikrodžių vertę ir jų kelionė tęsiasi. Kaip ir daugumai prekių, šiems aksesuarams „limpa“ ir dar populiaresnės istorijos. Žmonėms, trokštantiems ko nors, kas būtų nauja, įdomu ir stulbinamai brangu, Romain Jerome laikrodininkai paruošė tiesiog pribloškiančią staigmeną – kolekcijas laikrodžių, kuriuos gaminant naudotos Mėnulio dulkės, „Titaniko“ plienas ir netgi žymiojo Islandijos ugnikalnio Ejafjadlajokudlio (Eyjafjallajökull) pelenai. Sunku patikėti, tačiau tai – ne apgaulė. Romain Jerome tikina, kad turi visus reikiamus dokumentus ir sertifikatus, patvirtinančius, kad jų medžiagos tikros.
Nors Mėnulio dulkės vizualiai neatrodo išskirtinai – tiesiog kaip Mėnulio paviršius ir netgi yra nuodingos, laikrodžių populiarumas ir kaina byloja, jog pirkėjams frazė „Mėnulio dulkės“ skamba romantiškai ir prabangiai. Žinoma, veikiausiai Mėnulio dulkių įmaišyta į mišinį, iš kurio darytas ciferblatas, bet jų dėta tiek nedaug, kad žmogaus organizmui pakenkti neįmanoma.
Kai kurie laikrodžiai su Mėnulio dulkėmis vadinami „Mėnulio užkariautojais“, kadangi jų korpusui pagaminti naudotos žymiojo kosminio laivo, 1969 m. nuskraidinusio NASA komandą į Mėnulį, „Apollo 11“, medžiagos.
O jeigu esate graudžios „Titaniko“ istorijos gerbėjai, Romain Jerome gali pasiūlyti laikrodžių, pagamintų iš šio nuskendusio laivo medžiagų – anglies ir plieno. Dar įdomesnė kolekcija – su Islandijos ugnikalnio, 2010 metais paralyžiavusio Europos oro eismą, pelenais ir sustingusia lava bei rodyklėmis, vaizduojančiomis lėktuvus.
Kalbama, jog Romain Jerome namų laikrodžiai kainuoja nuo dešimties tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Vienas brangiausių jų kūrinių – laikrodis, kuris netgi nerodo laiko, tik paros metą (diena ar naktis). Bet kam tai pasirodytų absurdas, tik ne kolekcionieriams ir tikrųjų prabangos prekių medžiotojams. Šis „Day & Night“ laikrodis, išleistas vos 9 vienetų tiražu ir kainavęs 300 000 dolerių, buvo parduotas per 48 valandas.
Pasaulyje yra dar daug išskirtinių laikrodžių, gaminamų naudojant šimtų milijonų metų senumo dinozaurų fosilijas, tikrus drugelius arba iš kosmoso retkarčiais atkeliaujančius meteoritus. Kita vertus, savitas istorijas bei įdomius faktus mena ne tik laikrodžiai, bet ir juvelyriniai dirbiniai.
Štai gamtos juvelyru tituluojamas Gilbertas Albertas papuošalus kuria pasitelkęs ne tik brangakmenius ir tauriuosius metalus, bet ir koralus, meteoritus, netgi skarabėjus, turbūt jau tapusius jo vizitine kortele. Kai kurie jo papuošalai galbūt šiek tiek atgraso ar bent jau yra nesuprantami: tradiciškai nežaižaruoja, tačiau imituoja gamtos objektus – vabalus, gyvūnus ar augalus. Juvelyrikos avangardo atstovo kūriniai atima amą ir primena jauną kylančią juvelyrikos žvaigždę – Shauną Leaną.
Juvelyriniai Shauno dirbiniai, tikėtina, jums jau matyti. Tai Alexanderio McQueeno kolekcijoms papuošalus kūręs autorius. Sh. Leano juvelyrika – tikrai ne tradicinė, nors kuriama iš tradicinių brangakmenių ir tauriųjų metalų: susipynę keli žiedai, tamsus haute joaillerie kaklo papuošalas, dekoruotas slėpiningo miško motyvais, ar net 18 karatų tikri šarvai, kurių rankovė puošta deimantais, kurti mados mecenatei Daphne Guinness. Sh. Leanas teigia, kad kartais pagaminti vieną kūrinį jam užtrunka net kelerius metus – toks ilgas perfekcionistinis kūrybos ir gamybos procesas.
Lėtai, neskubėdamas ir besimėgaudamas darbo procesu kuria ir Joelis Arthuras Rosenthalis, pasivadinęs pseudonimu JAR. „Sotheby’s“ aukciono žinovų vertinamas kaip vienas geriausių ir įdomiausių šiuolaikinės juvelyrikos kūrėjų, JAR ir visa jo komanda per metus sukuria tik 70 papuošalų ir daugumą jų – pagal specialius užsakymus. Nepasidavęs masinei gamybai JAR sėkmingai kuria savo legendą – atsisako reklamos, neturi fiksuotų darbo valandų ir neeksponuoja savo darbų vitrinose.
Norintys įsigyti jo dirbinių, primenančių tobulus, nors kartais asimetriškus vabzdžius, gėles ar mitologinius gyvūnus, ilgus metus stovi eilėje, o nežinantys, kaip į ją patekti, tuo metu ieško ryšių. Ir tai dar ne viskas. Jei sulaukiate savo eilės, bet juvelyras JAR nusprendžia, jog papuošalas pirkėjui netinka, jis gali atsisakyti aksesuarą parduoti. Tad vienintelė proga nusipirkti JAR kūrinį be jokių kliūčių – pasiūlyti aukcione didžiausią kainą.
Dar viena prabangos prekių medžiotojų aistra – juodieji deimantai. Greičiausiai apie juos net nesate girdėję, kadangi jie labai reti ir brangūs, o jų manija prasidėjo tik prieš keletą metų. Įdomu tai, kad mokslininkai vis dar nesutaria dėl juodųjų deimantų kilmės. Aišku tik tiek, kad šie deimantai tikrai nėra randami kartu su tradiciniais deimantais šachtose giliai po žeme – tokiu būdu per beveik du šimtus metų nebuvo rastas nė vienas juodasis deimantas.
Nors šiek tiek kontroversiškai vertinami dėl neaiškios kilmės ir vertės, šiuo metu jie laikomi siekiama prabangos preke. Gal todėl juodaisiais deimantais prekiaujančių juvelyrikos namų nėra tiek daug, o žymiausi De Grisogono turi stulbinamą pasisekimą tarp Holivudo žvaigždžių ir pasaulio „crème de la crème“.
Paslaptingieji juodieji deimantai, Marijos Antuanetės laikų laikrodžiai, išskirtiniai JAR juvelyrikos šedevrai, liūdnieji „Titaniko“ laiko skaičiuotojai – tai daiktai, pasakojantys galbūt tikras istorijas, o galbūt tik legendas, sukurtas patikliesiems. Ir vis dėlto smagu žinoti, kad dar yra pasaulyje tokių daiktų – ne masinės gamybos, tobulinamų rankomis iki absoliučios idealybės – ir žmonių, kurie tiki tuo, ką daro, ir apie tai kuria legendas.
Tai įdomu:
Dažniausiai tik aštuonis procentus laikrodžio kainos sudaro medžiagos, tai yra brangieji metalai (auksas, sidabras, platina) ir brangakmeniai (deimantai, safyrai). Visą kitą kainos dalį sudaro mechanizmas.
Aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje iš karalienės Marijos Antuanetės dvaro atėjo užsakymas laikrodininkui A. L. Breguet sukurti pažangiausią to meto laikrodį karalienei. „Petit Trianon“ buvo kuriamas ir gaminamas net 44 metus, deja, pati Marija Antuanetė jo pamatyti jau nespėjo. Tačiau praėjus beveik dviem šimtams metų laikrodis buvo rekonstruotas ir prieš kelerius metus pristatytas visuomenei.
Žmonėms, trokštantiems ko nors, kas būtų nauja, įdomu ir stulbinamai brangu, Romain Jerome laikrodininkai paruošė tiesiog pribloškiančią staigmeną – kolekcijas laikrodžių, kuriuos gaminant naudotos Mėnulio dulkės, „Titaniko“ plienas ir netgi žymiojo Islandijos ugnikalnio Ejafjadlajokudlio pelenai.
Vienas brangiausių Romain Jerome kūrinių – laikrodis, kuris netgi nerodo laiko, tik paros metą (diena ar naktis). Išleistas vos 9 vienetų tiražu ir kainavęs 300 000 dolerių, jis buvo parduotas per 48 valandas.
Spalio numeryje skaitykite:
Įvaizdis prieš daiktą
Grožio patarimų 90-metis
Kylam! Stiuardesių aprangos kodas
Oda: gal ir gerai, kad ne visuomet prieinama
Rokas, džiazas ir poezija. Pokalbis su dizainere Julija
Jaukios prabangos apsuptyje. Svečiuose pas garsų Lietuvos futbolininką
