Madų šou vyko Oscaro Niemeyerio suprojektuotame Prancūzijos komunistų partijos būstinės pastate, kuriame jau yra buvę „Prados“ ir „Dries van Noten“ madų pristatymai ir kurio neįmanoma apibūdinti žodžiais.
Vienodus baltus Thomo Browne‘o kosmonautų kostiumus ir auksinius, šviesą atspindinčius šalmus dėvintys modeliai žingsniavo po salę, po to ėjo į laukiamąjį, kur žiūrovai galėjo stebėti, kaip šie nusivelka kosmonautų kostiumus ir pristato kolekcijos drabužius, o vėliau, apsukę ratą, grįžta atgal.
Pati kolekcija buvo ne tiek „Cape Canaveral“, kiek daugiau „Cape Cod“, kuri prasidėjo nuo jau gerai žinomų T. Browne‘p trumpų kostiumų pristatymo, o baigėsi languotais deriniais.
Kostiumus puošė mažyčiai kaspinėliai, blizgučiai, ir šie priminė žėrinčius apsiaustus nuo lietaus. Ant tamsiai mėlynų trumpų sportinių švarkelių puikavosi išsiuvinėti balti ir raudoni rykliai bei auksiniai karosai... Kokią žinutę jie siuntė žiūrovui?
„Kodėl rykliai ir auksiniai karosai? Jie yra tiesiog rykliai ir auksiniai karosai“, - droviai pratarė dizaineris.
Be abejo, niekas nėra „tiesiog“ kažkas. Yra maisto grandinės hierarchija, kaip kad buvo kosmoso rasė. Paleidus vieną palydovą, gali pasikeisti galios balansas, kaip, pavyzdžiui, nuvertus vieną sieną, gali žlugti komunizmas...
T. Browne‘o erdvės panaudojimas - pasodinant žiūrovus kaip deleguotus savo šalių atstovus, sprendimas leisti modeliams vaikščioti pro juos bei panaudoti milžiniškus, iš abiejų pakylos pusių kambario priekyje pastatytus vaizdo ekranus, net ir toliausiai sėdinčiam žiūrovui suteikė galimybę mėgautis šou, tarsi sėdint pirmojoje eilėje.
