Paprašius papasakoti apie save, Paulina iškart prisipažįsta, kad nėra baigusi jokių menų, o visiškai svetimą dalyką – vadybą, kurį kadaise pasirinko tik iš inercijos. Ir dar ilgai nesuprato, kodėl nepatinka tai, ką darė. Tad pokyčiai neatėjo lengvai.
Savęs ieškojo įvairiuose rankdarbiuose, nes visada patiko „pasikrapštymai“. Be to, norėjosi rasti tai, ko nedaro kiti ir kas teiktų malonumą. Taip į rankas pakliuvo vielutės, iš kurių jaunoji menininkė sukuria mažus ažūrinius stebuklus – įvairių formų auskarus, sages, pakabukus. Papuošalams Paulina naudoja plonytes varines dažytas ir sidabrines vielutes, o dekoruoja spalvingais stiklo kristalais ir perlais.
O norinčioms save surasti moterims menininkė linki nebijoti. Ir negalvoti, kad dar ne laikas, kad tai bus galima dar padaryti kada nors vėliau, kai užaugs vaikai ar bus daugiau pinigų. „Reikia imti ir daryti. Ir drąsiai“,- šypsodamasi sako Paulina, jau pagavusi savo svajonę.
