"Tai senovinė prancūziška tradicija, kilusi nuo vyro prievolės pirmam įžengus į restoraną įvertinti, ar tai padori vieta, ir įbrukti metrdoteliui banknotą, kad anas parūpintų porai geresnį stalą", - sako Giedrius Drukteinis, stiliaus žurnalistas ir svetainės džentelmenams įkūrėjas.
G.D.: Tačiau šiais laikais tokia tradicija yra išnykusi, nes yra pakitusi ir pati restorano samprata. Kas yra restoranas, skirtingai suvokia britai, prancūzai, italai ir amerikiečiai (kurie „McDonald‘s“ būtent ir vadina restoranu), jau nekalbant apie tai, kas gali būti restoranas Lietuvoje. Net Vilniuje aš negaliu suskaičiuoti daugiau nei dešimties viešojo maitinimo įstaigų, kuriose atvykusius svečius pasitiktų ne padavėjo funkcijas atliekanti mergina, o metrdotelis.
Na, o žengiant į įprastą piceriją ar patalpą, kur patiekiami lietuviški valgiai, eiti pirmam prieš damą yra tiesiog nemandagu. Todėl, jei abejojate, laikykitės universalios taisyklės – ten, kur durys atidaromos traukiant į save, damą praleiskite pirmą, o ten, kur jos atidaromos stumiant – pats ženkite pirmas.
- Kodėl yra nemandagu geriant kavą (arbatą) iš puodelio laikyti atkištą mažąjį pirštelį?
G.D.: Jau nemandagu? Iki vakar atkištas pirštelis geriant arbatą daugelyje visuomenių ir epochų dar buvo visiškai priimtinas. Tai buvo karališka ir bajoriška tradicija, nes tik tokių luomų žmonės kadaise buvo vieninteliai, galėję gerti kavą bei arbatą iš mažų porcelianinių puodelių, kurių mažos ąselės buvo įmanomos laikyti tik nykščiu bei smiliumi, todėl mažasis pirštelis buvo atkišamas kaip balansavimo priemonė.
Antra vertus, apatinė puodelio dalis visada yra karščiausia, todėl atkištas mažasis pirštelis buvo natūraliai apsaugomas nuo nudeginimo. Taip pat manoma, kad karaliai, gerdami skysčius net ir iš didelių bokalų ar taurių, atkišdavo mažąjį pirštelį, kad matytųsi ant jo besipuikuojantis žiedas su dinastijos herbu.
Na, o XVI amžiaus Paryžiaus salonuose geriant arbatą buvo nemandagu nutraukti kalbantįjį, todėl atkištas mažasis pirštelis reiškė pageidavimą įsiterpti į pokalbį (prancūzų kalboje mažasis pirštelis yra auriculaire – ausies pirštas (išorinė ausis)), ir buvo laikomas dėmesio ženklu.
Apie atkištą pirštelį, kaip nemandagų gestą pirmą kartą buvo prabilta XIX amžiuje, kai jis tapo Vakarų Europos homoseksualistų tarpusavio atpažinimo ženklu, o feministėms priminė tiesiog erekciją. Tačiau nėra visiškai teisinga šį gestą sutapatinti su erekcija, nes pirštelis turi būti atkištas ne tiesiai, o būti šiek tiek sulenktas. Bet kuriuo atveju, aš asmeniškai laikausi nuomonės, kad atkištas mažasis pirštelis - tai asmenybės ženklas.
- Kam restorane ant stalo reikalinga prieš kiekvieną žmogų pastatyta tuščia lėkštė, kurią padavėjas vis tiek vėliau nuneša nepanaudotą?
G.D.: Ji yra vadinama „serviravimo lėkštė“. Kadaise jomis prie stalo buvo atnešami valgymo įrankiai. Aukštos klasės restoranuose Prancūzijoje oficiantų egzaminų metu kandidatams netgi būdavo duodama užduotis tokią lėkštę laikant kairėje rankoje, likusia dešine išdėlioti stalo įrankius taip, kad jų vėliau nereikėtų pataisyti. Dabar tokia lėkštė – tik stalo dekoracijos elementas.
- Daug kartų esu matęs, kaip padavėjas rodo restorano lankytojams jų užsakytą atkimštą vyno butelį. Kiekvieną kartą visi svečiai paskubomis linkteli, it sutiktų su tuo, kas yra rodoma. Bet jei iš tiesų – kas ten yra rodoma ir į ką reikia kreipti dėmesį?
G.D.: Visuotinai manoma, kad tokiais atvejais reikia žvelgti į etiketę, įvertinant gėrimo pavadinimą (ar tik neapgavo someljė!), pagaminimo metus ir kitus niekus. Deja, tikrovė yra kiek kitokia. Žvelgti reikia ne į etiketę, o į gėrimo lygį butelyje, nes rodomas yra būtent jis, taip patikinant svečią, kad butelis yra atkimštas ką tik ir oro tarpas tarp kamščio bei gėrimo viršutinio lygio nebuvo pernelyg didelis.
- Kaip teisingai reikia gerti capuccino kavą? Vieni mane tikina, kad pieno putas reikia iš pradžių nuvalgyti, kiti geria tiesiai su pieno putomis. Kaip turi būti iš tikrųjų?
G.D.: Esu girdėjęs dar du kitus būdus – padaryti šaukšteliu pieno putoje šulinėlį, per kurį reikia išgerti kavą, arba laukti, kol puta nuslūgs, ir kavą gerti drungną. Ir vis dėlto teisingas būdas – nuvalgyti šaukšteliu pieno putą ir kavą gerti šiltą.
