- Ar paauglystėje buvote maištautoja, šiurpinusi tėvus ir mokytojus?

Buvau klasikinė paauglė. Nuo trylikos metų mano stilius labai pasikeitė, pradėjau maištauti prieš suaugusiųjų pasaulio tvarką, skonį, vertybes. Labai norėjau būti savarankiška. Man patiko pankų judėjimas, nusikirpau trumpai plaukus, pakaušyje pasilikau siaurą ir ilgą kasytę. Rengiausi drabužiais, kuriuos pati išpiešdavau skambiais šūkiais. Iš tėčio „pasiskolinau“ seną lietpaltį ir odinį portfelį. Dažiausi labai ryškiai, akių vokus tepdavau anglies juodumo šešėliais.

Tėvai baisėjosi manimi, o aš jaučiausi labai patenkinta. Psichologinio spaudimo sulaukiau mokykloje. Man buvo draudžiama klasėje pasirodyti su plaukais, pašiauštais ežiuku. Prieš eidama į mokyklą, turėdavau juos „priploti“. Žinoma, neklausiau, ateidavau ne „susilaižiusi“, o pasišiaušusi. Nors mokykla buvo gana demokratiška. Kai kurie mokytojai jautė pareigą pasakyti, kad privalau susišukuoti, kelis kartus parašė pastabą dėl išvaizdos, bet rimtesnių sankcijų nesulaukiau.

Bėgdavau iš pamokų, trainiodavausi gatvėmis. Mėgindavau prasmukti į studentų diskotekas ar net naktinius klubus. Dažnai įsimylėdavau. Ir iki paauglystės išsiskirdavau iš bendraamžių, nes labai anksti pradėjau pati sau modeliuoti drabužius.

Kada mano estetinis skonis susiformavo? Manau, kad tai lavinama visą gyvenimą.

- Kokias stiliaus klaidas daro jaunimas?

Julija Žilėnienė
Tai klasikinės klaidos, kurias kartoja karta po kartos. Kai paaugliai nori greičiau tapti suaugusiais, pradeda rengtis tėvų drabužiais, kurie visiškai netinka. Kai maištauja ir nori atsiskirti nuo vyresnės kartos, susiranda bendraminčių jaunimo grupuotėse, kurios ryškiai išsiskiria visuomenėje. Visa tai tik tam, kad paneigtų visuotinai pripažintus grožio standartus. Šiam amžiaus tarpsniui būdinga revoliucinga mąstysena, kai norisi sugriauti tai, kas sena, ir sukurti nauja. Dažniausiai iš šio amžiaus išaugama. Nors kartais tokiais paaugliais išliekama visą gyvenimą.

Per Vudstoko festivalį matome 60-mečius gėlių vaikus, nors aišku, kad jie seniai prarado jaunystėje deklaruotas vertybes, gyvena nuosavuose namuose, turi solidžias pajamas. 

Įvairioms subkultūroms priklausantis jaunimas rengiasi tam tikru stiliumi, kuris gali apie žmogų suteikti daug informacijos. 

Pažvelgus į žmonijos istoriją, matyti, kad visais laikais drabužiai ir papuošalai ne tik dengė ir šildė, bet ir rodė žmogaus lytį, socialinę padėtį, padėtį visuomenėje. Pirmykštėje bendruomenėje spalvingesni drabužiai, vėrinių kiekis ant kaklo ar ypatinga šukuosena pranešdavo aplinkiniams, kokia to žmogaus padėtis. Vėliau aprangą imta reglamentuoti įstatymais, griežtai nusakančiais, kaip tam tikros padėties žmogus privalo rengtis. Todėl senovės Egipte buvo iš karto aišku, kas yra kas: vergas ar žynys, amatininkas ar pirklys, mumifikuotojas ar faraono valdininkas. 

Nedaug kas pasikeitė ir viduramžiais, skirtingų profesijų žmonės galėjo dėvėti tik tam tikrų spalvų drabužius. Paprasto piliečio batų nosis turėjo būti trumpesnė nei kilmingo. Tik Renesanso laikais neliko įstatymų, reglamentuojančių aprangą. Nors Lietuvoje XIV a. dar galiojo draudimas paprastiems žmonėms vilkėti puošnius drabužius. 

Ir šiais laikais, kai mada taip greitai keičiasi, kad net sunku tą kaitą sekti, žmogų sutinkame pagal jo išvaizdą. Pasak psichologų, per tris pirmąsias pažinties sekundes pagal drabužius ir išvaizdą nusprendžiame, kas jis yra: kokiai kultūrai atstovauja, koks jo išsilavinimas, profesija, pajamos. Ir tas įspūdis dažniausiai būna teisingas. Negana to, per kelias akimirkas intuityviai nusprendžiame, ar žmogus mums įdomus, ar su juo bendrausime toliau.

- Ar lengva jaunam žmogui atrasti savo stilių? Nuo ko reikėtų pradėti – draugių patarimų ar „ekskursijų“ po parduotuves? 

Jiems kyla labai daug klausimų ir problemų, psichologinių sunkumų. Besikeičianti išvaizda – tik viena iš sričių, kurią reikia pažinti, rasti atsakymus į kylančius klausimus. Pirmiausia reikia pažinti save ir nemanyti, kad „man niekas netinka“. Jei mergaitė ieškos sau tinkamų drabužių tik mamos spintoje, niekada nesuras savo stiliaus. Reikia eiti į parduotuves ir matuotis, žiūrėti į save veidrodyje ir stebėti, kas tinka. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad visur drabužiai maždaug vienodi, tačiau tam tikrų skirtumų yra – kitoks kirpimas, spalviniai niuansai. Reikia derinti prie akių, plaukų spalvos, bandyti slėpti figūros trūkumus ir išryškinti privalumus. 

Nebūtina pirkti naujų ir brangių drabužių. Savo stilių galima susikurti iš dėvėtų rūbų, sendaikčių parduotuvėse paieškoti įdomių detalių aksesuarams, pabandyti pakeisti plaukų spalvą ar kirpimą. Visa tai daug vertingiau, nei vaikytis madingų daiktų, kurie gali visai netikti. Savo stiliaus paieškos suteikia daug patirties ir malonumo. 

Kiekviena figūra turi savo ypatumų. Ne visos atitinka standartus.

Jei figūra pilna, riebalų sluoksnis pasiskirstęs tolygiai, tinka pailginto silueto drabužiai, kurie nepabrėžia liemens. Tiks pakelti pečiai, kirpimas po krūtine. Sijonus reikėtų rinktis šiek tiek siaurėjančius, kelnes – siaurėjančias arba tiesias. 

Jei klubai platūs, o pečiai siauri, geriau vizualiai padidinti viršutinę drabužių dalį. Nederėtų ryškinti klubų, palaidinės, švarkai neturi baigtis ties plačiausia klubų vieta. Labiau tiks klasikinės kelnės siaura apačia, sijonai – siaurėjantys, žemiau kelių.

Jei klubai siauri, plati viršutinė kūno dalis, reikia vizualiai praplėsti klubus. Tiks viršutinėje dalyje prigludę drabužiai, su gilia iškirpte. Suknelių apačia platėjanti, gražiai atrodys plačios kelnės, šortai. 


Jei liemuo pilnas, beveik nesiskiria nuo klubų
, derėtų rinktis drabužius, kurių viršutinė dalis laisvesnė, neprigludusi. Gražiai atrodys raukinukai ir klostės ties krūtine. Sijonų ir kelnių apačia gali būti tiek platėjanti, tiek siaura. 


- Kaip apibūdintumėte gatvės stilių?

Žiūrėkite - Vilniaus gatvės stilius (I dalis; II dalis)

Gatvėse matau labai daug gražių merginų, skoningai ir originaliai apsirengusių. Tačiau pastebiu vieną tendenciją – tos, kurios nevažinėja į užsienį ir nemato, kaip atrodo žmonės kitose šalyse, dažniausiai labai puošiasi. Jaunimas, kuris mokosi ar dirba užsienyje, į savo išvaizdą žiūri daug paprasčiau. Noras „blizgėti“ – sovietinis palikimas, nes norėjosi atrodyti turtingesniam, pakelti savo vertę drabužiu. Deja, toks drabužis dažniausiai yra pigus, perkrautas detalėmis, tolimas garsių dizainerių originalų padirbinys. Siūlau liautis žavėtis panašiais apdarais, nes jie tik prastina išvaizdą. 

Kai kurie žmonės be galo žavisi garsių firmų drabužiais ir nešioja tik tokius. Jiems dar labai svarbu, kad etiketė su pavadinimu būtų matomiausioje vietoje. Tarsi tokiu būdu visam pasauliui galima paskelbti: „Aš esu turtingas, man gyvenime sekasi.“ Net jeigu tai ir tiesa, apie tai garsiai visiems deklaruoti – mažų mažiausiai neskoninga. 

Kita vertus, kai kurie dizaineriai išgarsėja kaip tik todėl, kad sukuria ką nors iš tiesų įdomaus, netradicinio ir gražaus. Pavyzdžiui, Coco Chanel sukūrė naujo kirpimo moterišką kostiumėlį su keturiomis kišenėmis be apykaklės. Puiku, jei garsių dizainerių modeliai tinka ir mums. Tačiau daiktas yra daiktas, jo vertę lemia ne garsus pavadinimas, o tai, ar jis mums mielas. Pakanka įsigyti keletą būtiniausių drabužių, kuriuos galima derinti tarpusavyje. Kai kuriose parduotuvėse net etiketėse nurodoma, kad drabužis – vienas būtiniausių (basic cloving). Jų nedaug, jie neįmantrūs. Jei drabužių spintoje tokie kabės, visada bus kuo apsirengti. 


- Ko norėtumėte palinkėti  jauniems žmonėms? 

Linkėčiau likti savimi ir mylėti save tokią, kokia yra. Nesileiskite apgaunamos blizgančių žurnalų viršelių, vieno grožio etalono ir neįsivarykite sau ligos. Modeliai savo kūnu ir veidu užsidirba gyvenimui ir visą laiką skiria išvaizdai puoselėti. Nuolatinės treniruotės, dietos, masažai, plastinės operacijos, o prieš kiekvieną filmavimą ar fotografavimą bent keturios valandos staipymosi prieš veidrodį su stilistais, makiažas, šukuosena.

Visa komanda dirba, kad kelias akimirkas mergina atrodytų „natūraliai“, dieviškai gaivi ir graži. Jei toks užsiėmimas nėra pagrindinis gyvenimo siekis, reikia mesti iš galvos mintis apie tobulą veidą. Būkite savimi, neperlenkite lazdos, bet ir apsileisti nereikėtų. 

Belieka tik apgailestauti, jog vis dar merginos sielojasi, kad neturi vešlių plaukų, didelės krūtinės, putlių lūpų ir kitų grožio standartų, kurie mums atkakliai brukami. Kiekvienas žmogus yra gražus. Kūnas yra tobulo pasaulio dalis. Tereikia atrasti harmoningą savo išvaizdos, pomėgių ir jausmų balansą.