Kiekvienais metais ant raudonojo kilimo, ant podiumų, dizainerių kolekcijų pristatymuose sušmėžuoja ta pati iliuzija. Magiškoje grožio puotoje suknelės tarsi akyse plaukia paskendusios plunksnų ir gėlių puošybos jūroje.
Efektas toks tikroviškas, kad kartais atrodo, jog visos papildomos detalės susilieja su audiniu. Bet reikia nepamiršti, kad kiekviena maža plunksna ar gėlės žiedu paversta tiulio skiautelė jau pati viena yra ne ką prastesnis meno kūrinys nei suknelė. Tai – kantrių ir kruopščių rankų darbas, suteikiantis gyvybės bet kuriai medžiagai.
Viena iš tokių rankų savininkių šiandien yra gaubiama didžiulės sėkmės šydo, tai – Palmyre Coyette. Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai kiekviena save gerbianti moteris, priklausanti buržuazijai, galvą puošdavo skrybėlėmis su įspūdingomis plunksnomis, Palmyre įkūrė drabužių puošybos plunksnomis dirbtuvėles.
Tuo pačiu metu Prancūzijoje buvo įkurta dar maždaug trys šimtai tokių pat dirbtuvių. Šiandien Coyette dirbtuvės pervadintos į „Lemarié“ – jos anūko, kuris 1946-aisiais perėmė verslą, garbei. „Lemarié“ – paskutinė tokia veikla užsiimanti įmonė iš visų trijų šimtų. 1997 metais, norėdami išsaugoti šį tradicinį amatą, dirbtuves įsigijo Chanel mados namai.
Sakoma, kad įkėlęs koją į dabartines dirbtuves Faubourg Saint Denis gatvėje Paryžiuje, tarsi persikeli laiku atgal. Atrodo, kad laikas čia sustojęs. Ir tyla – tarsi bažnyčioje. Personalas įsikūręs trijuose kambariuose, o patyrusios ir vikrios darbuotojų rankos nuolat užimtos darbu.
Viena ranka jie pagal spalvas dėlioja povo plunksnas, kitoje rankoje laiko dar daugiau tokių pat plunksnų, nudažytų turkio mėlynumo ir smėlio spalvomis. Kitame kambario kampe, nutviekstame ryškios dienos šviesos, trys darbuotojos atsargiai klijuoja melsvas ir bronzos spalvos fazano plunksnas prie Dior mados namų kurtos suknelės.
Jei tų pačių kruopščių moterų paklaustumėte, kiek plunksnų bus panaudota minėtai Dior suknelei papuošti ir kiek laiko šis darbas truks, negautumėte tikslaus atsakymo. Čia viskas skaičiuojama kilogramais. Šiuo atveju prireiks maždaug dviejų. Bet jei truputį paskaičiuotume, turėdami omenyje, kad viena fazano plunksna sveria ne ką daugiau nei vieną gramą, ir įsivaizduojamą plunksnų kiekį apytikriai paverstume į darbo valandas, nesunkiai paaiškėtų, kiek valandų ir kiek kruopštumo prireiks paruošti plunksnas suknelei. Atrodo neįmanoma! Bet čia juk dirba paprasti mirtingieji...
Dirbtuvėlių darbuotojas galima būtų palyginti su paslaptingo ir magiško sodo fėjomis –metams bėgant jos tik dar labiau pamilsta savo darbą ir nesiliauja spinduliuoti magišku entuziazmu.
Didžiausias darbymetis „Lemarié“ užplūsta sausį. Tuomet visi rengiasi aukštosios mados savaitei. Darbas tokiems mados namams kaip Balmain, Dior, Nina Ricci, Lanvin, Chanel, Valentino ar Ralph Rucci dirbtuves paverčia dūzgiančiu bičių aviliu. Viskas turi būti pristatyta iki nustatytos datos, vadinamojo dedaline’o, o tai jau nemažas išbandymas.
Nepamirškime, kad pristatymai vyksta ne tik Paryžiuje, bet ir Niujorke bei Milane. Iš esmės „Lemarié“ meistrai naudoja tuos pačius įrankius, kaip ir praeitame amžiuje. Čia, šiose stebuklingose dirbtuvėse, žodžiai „amatas“ ir „prabanga“ susijungia, leisdami pamatyti pavyzdį, puikiai įrodantį, kad laikas yra žinojimo esmė.
Modernioje mūsų visuomenėje tobulas daiktas gali būti sukurtas tik investavus begalę laiko, pastangų, kruopštaus rankų darbo ir kūrybiškumo.
Kad ir kaip ten būtų, Ericas Charlesas Donatien, einantis kūrybos direktoriaus pareigas daugiau nei dešimtmetį, nuolat kartoja: „Mes čia nekuriame.“ Iš tiesų įmonė dirba pagal užsakymus, dizaineriai pateikia detalų norimo darbo eskizą. Dažniausiai jis perprantamas gana greitai, o jei ne – tenka pasikonsultuoti su pačiu kūrėju.
Vieningai dirbanti profesionalų komanda visada randa pačius tinkamiausius sprendimus. Jie vienodai gerai dirba tiek su plunksnomis, tiek su savo pačių kurtomis gėlėmis.
„Lemarié“ atliekamų darbų apimtis ir įvairiapusiškumas negali nekelti susižavėjimo. Pavyzdžiui, Karlui Lagerfeldui dirbtuvių meistrai kamelijas gamina iš tvido, kailio, satino, organzos ir net plastiko. Kiekvienais metais tokių kamelijų Chanel mados namams pagaminama apie dvidešimt tūkstančių.
Kai 2006-aisiais Alberas Elbazas, mados namų Lanvin kūrybos direktorius, sukūrė ready-to-wear kolekciją, puoštą orchidėjomis iš neįprastos medžiagos, „Lemarié“ prisiėmė atsakomybę surasti tą medžiagą. Ir rado.
Metalo ir dervos mišinys, nudažytas mašininiais dažais, idealiai tiko Lanvin. Orchidėjų žiedlapiai ir viduriukai buvo išpiešti rankomis. A. Elbazas negalėjo atsistebėti – „Lemarié“ pranoko jo lūkesčius.
Kartais kyla klausimas, kaip „Lemarié“ išlaiko pusiausvyrą tarp vis naujų kūrybinių sumanymų ir tradicijų.
Pusiausvyrą tarp spindinčio prabangos pasaulio aikštingumo ir dizainerių, kurie, pasirodo, mielai klauso savo „samdinių“ patarimų. Į šį klausimą „Lemarié“ meistrai visi atsako vienodai. Pasak jų, kūrybos direktorius Ericas Charlesas Donatien yra tas žmogus, kuris moka išlaikyti pusiausvyrą tarp skirtingų pasaulių.
Trisdešimt septynerių Ericas Charlesas, kaip žmogus, dirbantis mados industrijoje, turi puikų akademinį pasirengimą. Jis mokėsi Paryžiaus taikomojo meno mokykloje, vėliau – aukštosios mados mokykloje „Ecole de la Chambre Syndicale de la Haute Couture“. Studijos pastarojoje įstaigoje padėjo jam gauti pirmąjį darbą Hermes mados namuose.
Kai E. C. Donatien prisijungė prie „Lemarié“ kompanijos, jo tikslas buvo vėl viską pradėti nuo mažiausio eskizėlio ir meistriškai išmokti išsvajoto plunksnų bei gėlių amato. Padedamas pono Lemarié, jis išmoko parinkti tinkamas plunksnas, pradėjo jas skirti ir pastebėti savitus jų bruožus; taip pat mokėsi dažymo, siuvimo, klijavimo, derinimo ir kaitinimo principų. Ericas Charlesas sako, kad niekur kitur pasaulyje nebūtų to išmokęs.
Ryžtingai nusiteikęs ir skatinamas didelių ambicijų, jis pradėjo kurti „Lemarié“ juvelyrikos dirbinius. Negausius, bet be galo žavingus. Moterys nelieka jiems abejingos. Juk kiekviena norėtų turėti švelnių smėlio ir baltos spalvų auskarus iš egzotiškų paukščių plunksnų. Ar pasipuošti gracingu vėriniu, kurio galuose plevena dvi lengvos stručio plunksnos, ar tiesiog sidabrine apyranke, puošta baklažano spalvos plunksnomis...
Prieš šešerius metus pradėjęs kurti juvelyrikos dirbinius, Ericas Charlesas Donatien įpūtė naujos gyvybės „Lemarié“ tradicijoms. Nors jo kūriniai veikiausiai niekada netaps pagrindiniu „Lemarié“ verslu, vis dėlto šis sėkmės sulaukęs sumanymas bendrovę gali suvesti su reikiamais partneriais...
Įsivaizduokite Swarovski ar Baccarat – tarp gausybės „Lemarié“ plunksnų ir gėlių. Kodėl gi ne?
Žurnale "Express Mada" taip pat skaitykite:
Kaip gimsta legendos: mados žurnalų istorijos
Saulėtos tendencijos: atostogų garderobas
Vyrų atostogų lagaminas: kam stiprioji lytis šią vasarą teiks prioritetą?
Maudymosi kostiumėlio evoliucija: kaip kito bikiniai nuo XVIIIa. iki šių dienų
Lietuviški "Oskarai": akimirkos iš "Sidabrinės gervės" apdovanojimų
Pasaulio mados naujienos