Tenka pripažinti, kad žodis „aristokratiškumas“ šiuolaikinio žmogaus sąmonėje iškart pažadina jokioms permainoms nepavaldų stereotipą, kurio pagrindinės sudedamosios dalys – prabanga ir besaikis išlaidavimas. Daugumai žmonių net gali kilti pagunda pasakyti, kad visos šios diskusijos tėra tuščias laiko švaistymas, mat aristokratiškumo šiuolaikinėje madoje apskritai nėra.
Abu šie požiūriai, kaip bebūtų keista, su tiesa neturi beveik nieko bendra. Leiskite Jus nustebinti – aristokratiškumo apraiškos šiuolaikinėje madoje, be abejo, egzistuoja, tačiau jas pastebėti kartais būna sunkiau, nei tikimės. Mus dažnai klaidina perdėtas dabartinės mados seksualumas – atviras seksualinių ketinimų demonstravimas išties negali turėti nieko bendra su aristokratiškumu.
Šiuolaikiškam aristokratiškumui madoje koją pakišo ir jau beveik du dešimtmečius ant podiumų karaliaujanti androginiškumo tendencija. O juk aristokratiškumo sąvoka visada reikalauja griežtai atskirti vyro ir moters vaidmenis ir, žinoma, išorinius įvaizdžius.
Štai mums ir pavyko atrasti kai kuriuos šiuolaikinio madingo aristokratiškumo požymius. Reikia pripažinti, kad anksčiau minėtas santūrumo ir moteriškumo derinys iškart asocijuojasi su mums gerai pažįstamu klasikiniu aprangos stiliumi, tačiau aristokratiškam subtilumui sukurti vien klasikos nepakaks – griežtas klasikinis kostiumėlis jau devintajame dešimtmetyje buvo diskredituotas veržlių korporatyvinės kultūros liūčių.
Galbūt klasikos vietą šiuolaikinio aristokratiškumo apibrėžime turėtų užimti prabanga, kitaip tariant, nuo 2000-ųjų metų visas likusias tendencijas po truputį užgniaužęs dramatizmas? Štai čia ir susiduriame su dar vienu paradoksu – mūsų laikais demonstratyvi prabanga jau seniai nebesiejama nei su skonio išbaigtumu, nei su aukšto intelekto apraiškomis.
Paradoksalu, kad išlaidumas (ar bent jau tam tikros jo formos) šiuolaikinėje įvaizdžių ir stilių karuselėje negali būti labiau nutolęs nuo aristokratiškumo, mat atkaklus savo materialinių galimybių demonstravimas būdingas tik vadinamųjų „naujųjų pinigų“ savininkams. Ar žinojote, kad bendraujant su Anglijos aristokratais net mūsų dienomis negalima sau leisti komentuoti žmogaus aprangos? Nesvarbu, kad norėjote nuoširdžiai pagirti, – vis tiek būsite neteisingai suprasti.
Čia galima būtų paminėti ir mūsų laikais įprastą kolekcijų sezoniškumą, mat šiuolaikinės mados aristokratiškumo apraiškos neįsivaizduojamos be gebėjimo kūrybiškai suderinti mėgstamus ir dažnai dėvimus drabužius su naujomis tendencijomis. Galbūt jau pagalvojote apie šiuolaikinio elito atstovų įprotį vos vieną ar du kartus dėvėtą drabužį laikyti beviltiškai pasenusiu?
Na taip, tenka pripažinti, kad besaikis visų naujausias tendencijas atspindinčių prekių pirkimas ir dažnai nereikalinga drabužių kaita byloja apie savojo stiliaus neturėjimą – apie aristokratiškumą tokiu atveju turbūt net neverta kalbėti... Vertėtų apsispręsti, ką labiau norite pademonstruoti – spintos turinį ar save? Deja, pernelyg dažnai matome tik pirmąjį variantą, kadangi antrasis reikalauja kur kas daugiau pastangų.
Tačiau neverta manyti, kad vardan elegantiško ir subtilaus aristokratiškumo kupino įvaizdžio reikia atsisakyti naujų pirkinių, vilkėti tik kelerių metų senumo drabužiais ir nediskutuoti apie madą. Pripažinkime – juk visos mėgstame apsipirkti ir kartais išleidžiame daug daugiau, nei iš pradžių planavome. Akivaizdu, kad už nemenką sumą įsigytas garsaus dizainerio kūrinys neišvengiamai turi atitikti mūsų aukštus reikalavimus – trokštame ne tik originalumo, nepriekaištingos kokybės, bet ir, ką jau čia slėpti, ilgaamžiškumo. Norite žinoti, kuo čia dėtas aristokratiškumas?
Atsakymas paprastas: šiuolaikiniam aristokratiškajam stiliui nepriklauso drabužiai, išreiškiantys paskutinį mados klyksmą, mat visiškai neaišku, ką su jais daryti sezonui pasibaigus. Galimas daiktas, kad kai kurie jų mažiau nei po metų ims atrodyti, švelniai tariant, keistai.
Tačiau ar tai reiškia, kad turime apsiriboti vien tik nuobodžiais klasikiniais kostiumėliais? Anaiptol. Dauguma žymiausių pasaulio dizainerių jau seniai suprato, kaip galima išspręsti šią problemą. Jų siūlomos kolekcijos dažniausiai atspindi ne dabartinio momento mados tendencijas, o ilgainiui susiformavusį vienokį ar kitokį įvaizdį, ištobulintą laiko ir gerbėjų prioritetų.
Taigi leiskite Jus supažindinti su naujausia mados pasaulio tendencija – drabužiais, kurie gali ilgam papuošti Jūsų spintą. Aktualu, ar ne? Reikėtų pabrėžti, kad naująjį sezoną mados analitikai kaip susitarę tvirtina, esą atėjo laikas pirkti drabužius, kurie mados žinovų vadinami investment pieces. Esmė labai paprasta – tai drabužiai, į kuriuos verta investuoti. Taigi pasidomėkime, kurių mados namų kūriniai labiausiai verti mūsų investicijų.
Naujausių „investicinių“ drabužių aptarimą pradėkime nuo šiuolaikinio moteriškumo karaliene tituluojamos Albertos Ferretti. Naujoje pavasario–vasaros sezono kolekcijoje Ferretti ir vėl demonstruoja pernai matytus senovės Graikijos deivių kostiumų elementus. Kyla įspūdis, kad lengvo plevėsuojančio šilko, švelnių pastelinių atspalvių ir kūno linkius subtiliai pabrėžiančių įmantrių klosčių šios dizainerės gerbėjoms turėjo pakakti – dviejų pavasario kolekcijų panašumas išties galėjo jas pradžiuginti.
Tačiau akivaizdu, kad Ferretti nori ne tik matyti augančius pardavimo rodiklius, bet ir gauti palankių mados analitikų atsiliepimų, todėl jos naujausiu kūrybiniu atradimu tapo senovės Graikijos paprastumo ir „riaumojančio“ džiazo amžiaus prabangos sintezė. Taip, taip, nesistebėkite – aristokratiškojo stiliaus verti drabužiai reikalauja ne vien tik mados tendencijų, bet ir istorijos, kultūros bei įvairių meno krypčių išmanymo.
Reikia pripažinti, kad įmantrus art deco eros puošnumas šiuo metu tvirtai užėmė savo vietą madingiausių stilių sąraše, tačiau Ferretti jį interpretuoja savaip: ji sąmoningai atsisako perdėto žvilgesio, todėl jos „asmeninis“ džiazo amžius stebina ramia ir skoninga elegancija. Žinoma, prabanga niekur nedingo – apie tai byloja ir įmantriai išsiuvinėta pilka vakarinė suknelė, ir neįtikėtino grožio vakarinis paltas, puoštas ilgais šviesiais kutais. Beje, pastarasis vakarinis drabužis balansuoja ties art deco ir art nouveau stilius skiriančia riba – jo lengvas, pusiau rytietiškas kirpimas primena paties Paulio Poiret darbus.
Su Albertos Ferretti pasiūlymais susipažinusios stilingos intelektualės turėtų atkreipti dėmesį ir į naują Calvin Klein mados namų kolekciją.
Dizaineris Francisco Costa liko ištikimas šiuos mados namus išgarsinusiam minimalizmui, todėl jokių įmantrių puošybos elementų šioje kolekcijoje nerasite – jos pagrindine puošmena tapo griežtomis geometrinėmis formomis paremtas drabužių kirpimas. Investuoti verta vos ne į kiekvieną drabužį – kubistų paveikslų elementus primenantys švarkai, lengvos ir kartu griežtos minimalistinės suknelės bei nuostabūs plačiapečiai paltai lengvai gali tapti labai įvairių ansamblių ašimis.
Reikia pripažinti, kad balta spalva visada užima ypatingą vietą Calvin Klein kolekcijose, tačiau šįkart ji itin harmoningai derėjo su griežto dramatizmo kupinais drabužių siluetais. Nepriekaištingas minimalizmas be iššūkių ir pretenzijų – tiesiog idealus savitą stilių tobulinančios pirkėjos pasirinkimas, akivaizdžiai bylojantis apie tai, kad šie drabužiai tikrai nebus išmesti po kelių mėnesių.
Vis dėlto minimalizmas turi ir savų užslėptų minų – norint jį ištobulinti iki smulkmenų, reikia laikytis vientisumo, o kartais net ir vienodumo. Galbūt todėl kolekcijoje pasirodę kūno bei plieno atspalviai neatrodė itin vykusiai, o dvi dangaus mėlio suknelės aiškiai atskleidė, kad vienintelė šiai kolekcijai tinkama spalva – balta.
Dabar mums teks nukeliauti į Niujorką – norint susipažinti su šiuolaikinės mados aristokratiškumu, tiesiog neįmanoma palikti nuošalėje Oscaro de la Rentos kūrybos. Galbūt kažkam tai pasirodys keista, tačiau mūsų laikais būtent amerikiečių dizaineriai nuosekliai gvildena prabangaus ir skoningo aristokratiškumo tematiką moteriškoje madoje.
Populiarių stereotipų aukos neįsivaizduoja Amerikos be greitojo maisto restoranų, dulkėtų senovinių degalinių ir, žinoma, nutrintų džinsų bei sportinių kostiumų. Akivaizdu, kad šie žmonės niekada negirdėjo apie senosios Niujorko aristokratijos erą, kurios išraiškingą portretą dar 1920 metais nupiešė Edith Wharton romane „Nekaltybės amžius“.
Be abejo, Oscarą de la Rentą drąsiai galima pavadinti šios prarastos eros spindesio gerbėju bei saugotoju. Ko gero, dabartinis Niujorko elitas turėtų padėkoti de la Rentai ir kai kuriems jo kolegoms už tai, kad kasdienėje amerikiečių kalboje išliko skambus tikrųjų ledi stiliaus apibūdinimas – ladies who lunch. Priešpiečius valgančios damos? Na, tiksliau, elegantiškos „senųjų pinigų“ turėtojos, susitikusios madingame restorane ir, žinoma, nepamiršusios pasipuošti drabužiais iš naujos Oscaro de la Rentos kolekcijos.
Naująjį sezoną de la Renta net neketina apleisti savo garsaus stiliaus – ko gero, jo ryškiausia išraiška galima būtų pavadinti nepriekaištingų baltų marškinių bei ilgo juodo sijono derinį, puikiai tinkantį dėvėti ir dieną, ir vakare. De la Rentos gerbėjos taip pat neliks abejingos spalvingiems vasariniams paltams, puoštiems plačiais odiniais diržais ir, žinoma, tiesiog tobuloms vakarinėms suknelėms.
Tačiau mūsų diskusija apie madingąjį aristokratiškumą nebus užbaigta, kol nepaminėsime dizainerio, kurio darbai, ko gero, ryškiausiai iliustruoja šią prabangią ir kartu subtilią tendenciją. Be abejo, tai – Giorgio Armani.
Šiuolaikiniame mados olimpe sunku būtų rasti dar vieną dizainerį, kuris taip lengvai ir kartu genialiai savo kūryboje pasiekia tiesiog nepriekaištingų rezultatų. Na, žinoma, šio dizainerio gerbėjoms nereikia eilinį kartą priminti, kad pats geriausias pasaulyje švarkas gali būti pasiūtas tik Armani mados namuose, tačiau naujoji pavasario–vasaros kolekcija joms gali pasiūlyti šį tą daugiau.
Naująjį sezoną Armani gerbėja panorės papildyti savo spintą nuostabiais vasariniais kostiumais, kuriuos sudaro kelius siekiantis sijonas ir ilgas, apačioje platėjantis švarkas. Jai taip pat neabejotinai patiks „bananų“ kirpimo kelnės, šviesios odos švarkas su asimetrišku užsegimu ir šilkinis sidabro spalvos kombinezonas, puikiai tinkantis šokiams prabangiame restorane prie jūros.
G. Armani taip pat pristatė begalę vakarinių suknelių – nuo santūresnių pieno spalvos variantų iki nuostabiai romantiškų vasaros fėjų apdarų, kurių akvareliniai atspalviai reikalauja ne tik nepriekaištingos figūros, bet ir tobulo įdegio.
Akivaizdu, kad bet kuris iš šių kūrinių yra tikrai vertas svarios investicijos – juk tikrojo aristokratiškumo tradicija reikalauja, kad po daugelio metų Jūsų dukra galėtų savo draugėms su pasididžiavimu demonstruoti iš mamos paveldėtus prabangius apdarus. Svarbu nepamiršti, kad tikrosios prabangos prekės niekada nepasens per vieną sezoną. Juk pagrindinis prabangaus pasirinkimo kriterijus – ilgaamžiškumas.
Gegužės žurnalo „Express Mada“ numeryje:
"Moschino": talentingo juokdario pasaka
Veidrodžių karalystėje
Šokiruojančioji Elsa
Klubinės eklektikos kodelsas: už ir prieš
Paslaptis saugančios akys
Avangardas: pasakų šalies mada
Interviu su aktore Rasa Samuolyte
