Ir nors laikrodžiai būdavo padirbti (jų mechanizmai, kone plastmasiniai, kilę iš Kinijos ar Lenkijos), auksas – tikrų tikriausias. Galbūt todėl Lietuvoje „Rolex“ nelabai populiarūs. O „Rolex“, matyt, nesupranta kodėl.
Tuo pačiu metu akimirksniu išpopuliarėja ir gigantiškos auksinės grandinės, nešiojamos ant kaklo. Neretai ir su dideliu auksiniu kryžiumi (nors tokių grandinių savininkai, savaime suprantama, netikėjo nei Dievu, nei velniu). Būtent tada, prestižo vardan, paplito ir milžiniški antkapiai kapinėse.
Tuomet (1993-1995 metais) žaibiškai tampa populiarūs ir mobilieji telefonai – iš pradžių veikiantys NMT tinkle. Komunikacinės stotys „Altai“, didžiuliai „Motorola“ telefonai, žymusis „Nokia“ lagaminėlis – toks priedas ant stalo neretai papuošdavo pietus brangiame restorane. Prestižo reikalas būdavo turėti pažinčių komunikacijų firmoje, kad greičiau gautum telefoną ar pajungtum jį į tinklą.
Ne ką mažesnis susižavėjimas lydėdavo tuos, kurie telefoną gaudavo eidami tarnybines pareigas (t.y. naudodavosi juo nemokamai, nors minutė pokalbio anuomet kainavo 20-40 kartų daugiau nei šiandien). Mažumėlę vėliau madinga tapo su telekomunikacijų firma sudarinėti sutartis ne savo vardu, o (vardan geresnių tarifų) – kokios nors stambios įmonės prieglobstyje.
O po to – prasidėjo... Pirmosios užsieninės mašinos, nuvarytos Europoje, ypač mersedesai – turėti W140 laidos „mersą“ tada būdavo nė kiek nemažiau prabangu, kaip šiandien važinėti „Gemballa“ ar „TVR“ automobiliais. Apskritai, užsieninė mašina atvirai rodė savininko gerą padėtį bei stabilią finansinę padėtį, tučtuojau jos važnyčiotoją pakelianti hierarchijoje laipteliu aukščiau. Šiek tiek prasčiau buvo vertinamos „Volvo“ ir „BMW“.
Pižoniškumo viršūne būdavo kur nors pirkti užsienietišką negazuotą mineralinį vandenį – niekas nesuprasdavo, kaip galima mokėti nemažus pingus „už vandenį, kuris toks pat kaip iš krano“. Prasidėjo individualus poilsis užsienyje, tapo prašmatnu pareiškti apie atostogas Azijos ir Afrikos kurortuose. Tais laikais mašinos be stogo (kabrioletai) būdavo išskirtinis ir prašmatnumą spinduliuojantis atributas – į praviras dešines dureles nepažįstamos jaunos merginos sėsdavo tiesiog nuo šaligatvio...
Šiandien reikalai trupučiuką kitokie – vis dėlto, pižoniškumo viršūnėje išliko moteris. Liekna ilgakojė, dažnai net šiltu oru vaikščiojanti su kailiniais bei vairuojanti neseną, vidutinio prabangumo mašiną (septintos ar X klasių BMW, „Lexus“, „Infiniti“, E klasės „Mercedes-Benz“, „Jaguar“ ir pan.). Žodžiu, „elitinių“ vyrų skonis šia prasme nelabai pasikeitė nuo audringos jaunystės laikų.
Vis dėlto, šiuolaikiniai statuso simboliai pasikeitė iš esmės. Tarkime, šiais laikais ne itin kažką nustebinsi prie biuro sustojęs nors ir pusę milijono kainavusia mašina. „Bentley“, „Ferrari“, „Lamborghini“ ar „Rolls-Royce“ prarado savo „aurą“, įsigijus juos prieštaringai vertinamiems verslininkams. Naudotus „Hummer“ su „Porsche“ dabar išsimokėtinai gali nusipirkti tūkstančiai žmonių. Galbūt tik „Aston Martin“ ar „Maybach“ Lietuvos gatvėse pamatysi šiek tiek rečiau.
Jei tada būdavo svarbu, jog laikrodžiai būtų masyvūs ir sunkūs bei auksiniai, dabar svarbus jų išskirtinumas – labai retos medžiagos, itin sudėtingi mechanizmai, būtinai šveicariški ir kuo mažiau žinomų firmų. Netgi egzistuoja mada savo brangius, dešimtis tūkstančių kainuojančius laikrodžius vadinti „klastote iš Gariūnų, kurią padovanojo“.
Šiais laikais visi turtų valdytojai vieni kitiems daugmaž žinomi (žinoma, išskyrus valdininkus su politikais), todėl tapo madingas pabrėžtinas kuklumas, demonstratyvus santūrumas. Tarkime, ryšių prasme dar visai neseniai solidumo viršune buvo laikomi „Vertu“ telefonai – dabar tokio turėti visai nebūtina. Panašiai ir su kompiuteriais – dar palyginti neseniai pasiturintys mėgdavo mažulyčius nešiojamus aparatus, kurie kainuodavo mažiausiai 5 tūkst. litų ir būtinai labai talpų akumuliatorių bei, kartais, odos papuošimus bei „Swarovski“ blizgučius. Dabar „auksinis jaunimas“ kupinais pasigailėjimo žvilgsniais veria kompiuterius, ant kurių nugarėlės nešviečia prakąsto obuolio trafaretas.
Nugrimzdo į praeitį ir mada organizuoti savo apsaugą, kuriai vadovaudavo buvę KGB pareigūnai. Apskritai, šiandien asmens sargybiniai jau atlieka daug labiau apsauginę, o ne prestižo funkciją. Be to, palaikymas suteikiamas iš nūnai dirbančių, o ne buvusių teisėsaugininkų ir spec. tarnybų. O penktos klasės BMW pakeitė palydos mašinos, kartais ir su mirgančiais švyturėliais.
Nekilnojamo turto sferoje reikalai irgi pasikeitė – jei anksčiau neišmatuojamu prestižu būdavo didelis butas (mažų mažiausiai 100 kv. metrų) Vilniaus senamiestyje, dabar labiau mėgstami namai ir sklypai Valakampiuose, nelinksmai pagarsėjusiose Turniškėse, Užupio glūdumose.
Ypatingas potraukis susisiekimo priemonėms, mat pagrindiniai šių laikų elitiniai atributai – tai jachtos ir asmeniniai lėktuvai. Tiesa, jei anksčiau būdavo stengiamasi tai pabrėžti, tai dabar neretai jie išvis registruojami užsienyje svetimais arba ofšorinių kompanijų vardais. Jachtos gi vis ilgėja, viena nespėja paskui kitą.
Lėktuvai, sklandytuvai, skraidyklės, sraigtasparniai, oro balionai – ko gero, pagrindinis turtinis įrodymas ir galvos skausmas.
Vien tik diena lėktuvo stovėjimo, tarkim, itališkame aerouoste kainuoja daugiau nei 5000 eurų, o kai kurie įsigudrina savo lėktuvą nudažyti, pavyzdžiui, auksine spalva. Žinoma, arabams savo perkamąja galia prabangai neprilygstame, bet besistengiančių yra. Suprantama, asmeniniai lėktuvai pirmosioms 90-ųjų kelionėms nebuvo reikalingi, tačiau jie labai gerai tinka šią dieną skristi, tarkime, į Sardiniją. Būtent dabar madinga turėti nekilnojamojo turto vakarų Europos kurortuose – butus ir net namus Prancūzijos žydrąjame krante, Italijos kurortuose ir pan.
Kita vertus, dabar visai nesolidu ir lieti prakaitą sporto salėse, kas būdavo madoje dar palyginti neseniai. Nūnai madingas golfas, buriavimas, skraidymas. Suprask, „kas turi pinigų plastinei operacijai, prie treniruoklių nevaikšto“. Šiandien daugybė penktą dešimtmetį pradėjusių turtuolių pasidarė sau plastines operacijas. Juos, kaip ir anksčiau, vis dar traukia pramogų verslo gražuolės. Nors solidumo viršūne laikoma, pasikartojant – jauna, aukšta, ilgų kojų ir liekna, netekėjusi. Ir skyrybų itin triukšmingų šiomis dienomis neišgirsi – viskas monetarizuota. Kita vertus, jei vestuvės – tai kad visi žinotų... Kviečiami ne tik draugai ir giminės bei partneriai, tačiau ir žurnalistai, ir fotografai, užsakomi straipsniai, didelis dėmesys skiriamas visuomenės informavimui bei teigiamo įspūdžio kūrimas.
Lietuvoje tik pradėjus statytis komerciniams aukštybiniams pastatams (turintiems daugiau nei 15 aukštų), vienu metu buvo tapę solidumo išraiška įsikurti tokio pastato viršūnėje. Nuo jų lengvai atsilikdavo įvairiausi stiklo-metalo konstrukcijų, pseudomodernios architektūros pastatai, priglaudę mažiau pasiturinčius. Dabar su šia, praeina ir kita mada – būtinai įmonės biurą įkurti senamiestyje ar bent jau miesto centre. Tačiau atsirado kita – nusipirkti iš prastai gyvenančių valdytojų nuosavą dvarą, pilaitę ar valdyti savo mišką. Tiesa, pastaruoju metu turtingųjų luome jau atslūgo aistra sklypams ant ežerų krantų bei pabrėžtinė aistra itin brangiems vynams bei jų kolekcionavimui.
Vis dėlto, atsidurti didelių tiražų žurnalų viršelyje ir puslapiuose vis dar laikoma šiokio tokio solidumo išraiška – pinigingi ponai mielai kviečiasi žurnalistus ir fotografus į savo erdvius namus. Jų ponios pasakoja apie savo jaunystę ar vaikai dalinasi pastarųjų atostogų įspūdžiais, kurie (kaip rodo reitingai) yra įdomūs visuomenei. Suprantama, vyksta vista tai ne tik už „ačiū“.
Kai kas apsirikdami mano, jog specialūs, uždari brangių pop žvaigždžių koncertai net ir šiandien yra prabangos simbolis. Neva, jei kviečiamas labai didelius honorarus gaunantis atlikėjas – tai yra prašmatnu. Iš tikro, lyginant tokius koncertus su praeitu dešimtmečiu, jie atlieka labai pragmatišką vaidmenį - „elitiniai“ žmonės į tokius vakarėlius kviečia savo stambius klientus, savus valdininkus bei naudingus tiekėjus su politikais tiesiog atsidėkodami.
Šie renginiai atlieka labiau socialinę, nei pramoginę funkciją – į juos kviečiami, organizatorių supratimu, rimti žmonės. O tie rimti žmonės, savo ruožtu, kvietėjo organizuotame renginyje susitinka kitus rimtus žmonės. Todėl tai labiau socialinio atsiskaitymo svečiais ir jų šeimos nariais priemonė – juk būtent tokie vakarai yra unikali galimybė tarpusavyje pabendrauti įvairiausiems žmonėms, puiki proga susirasti reikalingų kontaktų, partnerių, draugų. Žodžiu, palaikomi tie ryšiai, kurie ne visad išmatuojami pinigais.
