Jei pakankamai talentingam ir ne ką mažiau ambicingam politikui pasisekė tapti žvaigžde, neverta abejoti, kad visuomenė akylai stebės kiekvieną jo žingsnį. Deja, šiuolaikinės visuomenės palankumas nėra stabilus, todėl tenka apgalvoti kiekvienos gyvenimo srities pasikeitimus – juk lavinos klausimų nereikės ilgai laukti.

Paradoksalu, tačiau šiuolaikinį rinkėją domina ne tiek rinkiminiai pažadai, kiek viešųjų pasirodymų smulkmenos – kokią nuomonę politikas turi vienu ar kitu klausimu, ką jis papasakojo apie savo žmoną, vaikus ar naminius gyvūnus ir, žinoma, kuo vilkėjo.

Politinių žvaigždžių fenomeno atsiradimą lėmė du svarbūs reiškiniai: demokratija ir žiniasklaida. Apie valdančios tironiškos asmenybės kultą šįkart nekalbėsime – nuoširdus susidomėjimas visuotinės baimės atmosferoje tiesiog neįmanomas, o garbinamos asmenybės įvaizdis šiuo atveju didelės reikšmės neturi, nes bet kokios diskusijos šia tema griežtai draudžiamos.

Tikrųjų politikos žvaigždžių statusas gali misti tik demokratiniais pašarais – prisiminkime kad ir visuotinę Amerikos gyventojų meilę pelniusį ir viena ryškiausių XX amžiaus legendų tapusį Johną Kennedy. Dabar jau galime teigti, kad ryškus šio prezidento politinis gyvenimas ir tragiška mirtis padėjo pamatus nekontroliuojamam politinių popžvaigždžių žiebimuisi. Jei tuo abejojate, prisiminkite praėjusius 2008 metus – argi mums neteko iki soties prisižiūrėti į naujas tarptautinės politikos žvaigždes?

Štai Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy vedė vieną garsiausių pasaulio supermodelių Carlą Bruni, kurios neįtikėtinai prabangūs apdarai leido prancūzams išdidžiai kalbėti apie naująją Jacqueline Kennedy, o jos vyrą privertė papildyti savo spintą „Prada“ ir „Dior Homme“ kostiumais.

Apie Jungtines Amerikos Valstijas krečiančias permainas net neverta ilgai šnekėti. Kai didžiausiose Europos sostinėse per keletą savaičių išpopuliarėja suknelės su naujojo Amerikos prezidento atvaizdais, o ant mūsų gimtuosiuose „Akropoliuose“ dalinamų pakvietimų į naktinį klubą puikuojasi vis tas pats portretas su užrašu „My mama’s for Obama“ (liet. „Mano mama už Obamą“), tampa akivaizdu, kad šiuolaikinėje politikoje tapti žvaigžde kartais net lengviau nei pramogų versle.

Tačiau grįžkime prie šiandienio politiko įvaizdžio. Reikėtų iškart pabrėžti, kad įvaizdis ir stilius – toli gražu ne sinonimai. Jei kalbėtume vien apie stilių, politikų aprangos aptarimą turėtume tuojau pat nutraukti – beveik visi variantai nepriekaištingai atitinka klasikinio stiliaus kanonus.

Laimei, įvaizdis reiškia šį tą daugiau. Ar šiuolaikiniai politikai rengiasi konservatyviai? Be abejonės. Per daug santūriai ir nuobodžiai? Anaiptol. Nereikėtų pamiršti, kad moteriškos ir vyriškos mados dėsningumai dažnai nesutampa. Akivaizdu, jog šiuolaikinėje vyrų madoje konservatyvi klasika jau seniai tapo viena ryškiausių prabangos išraiškų. Žinoma, ja reikia tinkamai pasinaudoti, tačiau politikams apie tai net neverta priminti – „kuklūs“ mūsų visuomenės tarnai tikrai nesikuklina rinkdamiesi aprangą.

Tačiau sužinoti, kokius prekių ženklus renkasi politikai, nėra paprasta. Klasikinis solidaus kostiumo kirpimas beveik nieko nesako pašaliniams stebėtojams – žinoma, jei tarp stebėtojų nėra nė vieno mados ir stiliaus eksperto. Taigi pabandykime patyrinėti prabangios vyriškos klasikos subtilybes ir išsiaiškinti, kokie drabužiai iš tikrųjų verti kabėti ministro ar prezidento spintoje.

Suprantama, kad šiuolaikiniame pasaulyje daug talentingų dizainerių, kurių prekių ženklai gali pasiūlyti begalę ne tik madingiausių, bet ir elegantiškiausių vyriškų drabužių. Tačiau apie juos pakalbėsime truputį vėliau. Kaip bebūtų keista, aptariant politikų įvaizdį, pačius prabangiausius drabužius gaminantys mados namai neišvengiamai atsidurs antrajame plane. Šiuolaikiniai įvaizdžio ekspertai kaip susitarę tvirtina, kad tik pagal individualų užsakymą siūti drabužiai yra verti tikrosios politinės žvaigždės.

Žinoma, apie tokius nepadoriai prabangius pasirinkimus nevertėtų kalbėti garsiai, tačiau su tarptautinės politikos užkulisių ypatumais susipažinę mados analitikai žino, kad dauguma aukšto rango politikų vilki tik nepriekaištingos kokybės rankų darbo kostiumais.

Magiškas Savile Row

Individualių užsakymų tradicija egzistuoja daugelyje žymiausių mados namų, tačiau jei manote, kad Giorgio Armani ir Miuccia Prada laisvalaikiu siuva kostiumus prezidentams... Na taip, Jūs tikriausiai nieko negirdėjote apie Savile Row?

Ne, tai ne parduotuvė, ne mados namai ir ne prekės ženklas. Savile Row – tai trumpa gatvelė centriniame Londone, Mayfair rajone. Ištikimiausiems prabangaus santūrumo gerbėjams tiesiog gero ir kokybiško kostiumo nepakanka – jiems reikia kostiumų, pasiūtų Savile Row gatvėje, nes būtent čia yra įsikūręs tikrasis bespoke drabužių rojus.

Beje, trumpas angliškas žodelis bespoke, taikomas pagal individualų užsakymą pasiūtiems prabangiems drabužiams, šiuolaikinėje vyrų madoje yra ganėtinai svarbus – rankų darbo kostiumas yra neabejotinas haute couture suknelės vyriškas ekvivalentas.

O juk būtent Savile Row gatvėje esančios ateljė jau du šimtmečius viso pasaulio galingiesiems asocijuojasi su konservatyviausias, tačiau kartu prabangiausiais drabužiais. Čia kostiumus siuvosi ir seras Winstonas Churchillis, ir Napoleonas III. Verta paminėti šioje gatvėje nuo XIX amžiaus įsikūrusius senbuvius: Davies and Son, Gieves and Hawkes, Norton & Sons ir, žinoma, Henry Poole & Co – šis nedidelis šeimyninis verslas pagrįstai didžiuojasi ne tik Savile Row įkūrėjų, bet ir vyriško smokingo išradėjų titulais.

Tačiau XXI amžius atnešė Savile Row meistrams daugybę sunkumų. Štai mados dievas Giorgio Armani prieš keletą metų aršiai sukritikavo visas Savile Row esančias ateljė ir apkaltino jas senamadiškumu bei nesugebėjimu atitikti šiuolaikinės vyriškos mados standartų.

Žinoma, kovoje už savo mados namų populiarumą galima imtis bet kokių priemonių, tačiau, ko gero, tik Armani galėjo sau leisti svaidytis tokiais drastiškais (ir, beje, tiesos neatitinkančiais) komentarais – juk šis dizaineris dar nuo devintojo dešimtmečio yra tituluojamas naujojo vyriško kostiumo silueto kūrėju.

Populiarus to meto filmas „Amerikietiškas žigolas“ padėjo išgarsėti ne tik Richardui Gere’ui, bet ir tais laikais neįprasto „minkšto“ kirpimo Armani kostiumams. Nuo to laiko Armani mados namai laikomi svarbiausiais „naujosios prabangos“ gamintojais ir propaguotojais. Jei Savile Row pasiūti kostiumai vadinami tikrąja klasika, tai Giorgio Armani kuriamai vyriškai klasikai, be abejo, labiausiai tinka epitetas „šiuolaikiška“.

Šią kryptį puikiai iliustruoja ir naujausia Armani pavasario–vasaros vyriškų drabužių kolekcija, kurioje klasikinio vyrų kostiumo kanonai susilieja su šiam dizaineriui būdingais subtiliais casual stiliaus elementais. Armani drąsiai galima vadinti vos ne vieninteliu vyriškos mados kūrėju, sugebančiu transformuoti klasiką ir kartu išlaikyti klientų itin vertinamą prabangą.

Armani mados namų vyriškas kostiumas neabejotinai klasikinis, tačiau nei griežtumo, nei konservatyvumo jame tikrai nerasite. Naująjį sezoną šio dizainerio gerbėjai (tarp kurių, be abejo, nemažai politikų) džiaugsis kultiniu Armani siluetu, „pagardintu“ netikėtais rytietiškais motyvais ir subtiliai prabangia pastelinių spalvų gama.

Švelnios, nerėksmingos spalvos žada tapti ateinančio pavasario vyriškos mados hitu. Aktualiausios kostiumo spalvos – šviesiai pilka ir, kaip bebūtų keista, balta. Tenka pripažinti, kad baltos spalvos dalykinis kostiumas daugeliui įvaizdžio ekspertų gali pasirodyti savotiškas paradoksas, tačiau naujasis sezonas žada pristatyti netikėtai patrauklių šios spalvos variacijų.

Žinoma, joks klasikos gerbėjas nesutiktų pirkti akinamai balto kostiumo, tačiau Louis Vuitton mados namų siūlomiems pieno ir natūralios vilnos atspalviams išties sunku atsispirti. Šie atspalviai buvo parinkti neatsitiktinai – nevertėtų pamiršti, kad naujojo sezono vyriškų ready to wear drabužių kolekcijų pagrindiniu motyvu tapo skoningas, elegantiškas ir neįpareigojantis casual stilius.

Akivaizdu, kad politikai yra dažnai fotografuojami ne darbo metu, todėl praktiški ir kartu prabangūs kasdieniai drabužiai jiems ne ką mažiau svarbūs nei tinkamai parinktas kostiumas.

Nuostabiausią ateinančio sezono kasdienio stiliaus kolekciją, be abejo, pristatė Hermes mados namai, viską išmanantys ir apie klasiką, ir apie tikrąją prabangą. Plačios kelnės, lengvi vasariniai švarkai, švelnių gamtos ir dangaus atspalvių megztiniai – Hermes laisvalaikio drabužiams neliks abejingi net patys reikliausi šių mados namų klientai.

Reikia pripažinti, kad mados ir politikos romanas dar tik prasideda. Viešumas ir valdžia mūsų laikais sukuria tiesiog neįtikėtinai patrauklų kokteilį. Prisipažinkite – argi Jums nepabodo eilinį kartą klausytis pramogų verslo žvaigždžių ir žvaigždučių postringavimų apie stilių, madą bei įvaizdį?

Kai visame pasaulyje kultinio politiko statusą turintis Michailas Gorbačiovas sutiko dalyvauti Louis Vuitton reklaminėje kampanijoje, supratau – šiuolaikiniame pasaulyje didžioji politika tapo išskirtinai prabangiu užsiėmimu.

Taip pat žurnale "Express Mada" skaitykite:

Moterys valdžioje. Galios ir estetikos kokteilis

Pusryčiai pas Tiffany

Vyriški žaisliukai

Aristokratų Lietuva. Valdžios ir prabangos epocha

2008 m. "Express Mados" stilingiausieji

Priedas Jaunimui

"Pavasario TOP dešimtukas" su įdomiausiais ir aktualiausiais mados perliukais