M. Jacobsas netgi vėl nusimetė drabužius – sausio mėnesio „Harper’s Bazaar“ jis pozavo nuogas, tik išpieštas S. Sprouse‘o grafitais.

Šiuo metu vėl iš naujo susidomėta S. Sprouse‘u, kurio grafitų raštai ir „Day-Glo“ prekės ženklo drabužiai tapo devintojo dešimtmečio pradžios estetikos simboliu, rašo www.wwd.com.

Mintis sukurti naująją liniją kilo po to, kai „Deitch“ kreipėsi į M. Jacobsą ir „Vuitton“ ir paprašė prisidėti rengiant S. Sprouse‘o darbų retrospektyvą.

„Aš pasiūliau surinkti „Pop Shop“ – kuri buvo Keitho Haringo koncepcija – „Vuitton“ versiją. Ne iš naujo perleisti produktus, kuriuos sukūrėme su Stephenu, o sukurti panašius arba naujus, bet buvusios kolekcijos įkvėptus dalykus“, – pasakė M. Jacobsas.

S. Sprouse‘as mirė 2004 m. Naujoji kolekcija, kuri pasirodys „Vuitton“ parduotuvėse visame pasaulyje, yra nuosekli ankstesnių su juo kurtų kolekcijų tąsa.

M. Jacobsas panaudojo du pagrindinius S. Sprouse‘o motyvus – grafitus ir rožę – ir interpretavo juos „Day-Glo“ būdingomis rožine, žalia ir oranžine spalvomis bei monogramų šriftais. Šie motyvai panaudoti kuriant „Vuitton“ rankinių „Keepall“, „Speedy“ ir „Neverfull“ stilius, taip pat ilgaaulius krepšinio sportbačius, sportbačius, saulės akinius, plaukų ir riešų raiščius bei mažus odinius aksesuarus, pvz., pinigines ir monetų pinigines.

Kolekciją sudaro ir lietpalčiai su grafitų ir monogramų raštais išmargintu pamušalu, grafitais margintos timpės ir neoninių spalvų trumpos suknelės ilgomis rankovėmis, puoštos rožių raštais.

„Mėginau kaip pagrindą paimti tai, ką Stephenas sukūrė su „Vuitton“ ir mintyse tai tarsi apversti, kad tai taptų „Vuitton“ kūriniai Stephenui, o nes Stepheno darbai „Vuitton“, – pasakė M. Jacobsas. – Pajutau, kad tai smagus žaidimas – trumpam apsimesti S. Sprouse‘u ir panaudoti jo darbus, o po to grįžti prie darbų, kuriuos jis sukūrė iki mūsų bendradarbiavimo.“

Bendradarbiavimas prasidėjo tuo metu, kai M. Jacobsas ieškojo buto Paryžiuje. Atėjęs apžiūrėti Charlotte Gainsbourg buto, esančio rue du Bac, jis atsitiktinai rado „Vuitton“ monogramomis margintą drobinį lagaminą, kurį legendinis aktorės tėvas Serge‘as uždažė juodai. Tai galiausiai įkvėpė jį bendradarbiauti su S. Sprouse‘u 2001 m. pavasarį.

„Manau, kad šie monogramų grafitai buvo pirmoji gairė mūsų nuolatinio keitimosi istorijoje“, – pasakė „Vuitton“ prezidentas ir generalinis direktorius Yvesas Carcelle. Nepriekaištinga, išbaigta S. Sprouse‘o estetika nesensta, pažymėjo M. Jacobsas.

„Tai praktiškai tapo klasika, kaip „Chanel“ švarkelis arba rūkymas, – pasakė jis. – Būtent nepriekaištingos išvaizdos idėja pabrėžiama šiame ryškiame nenoniniame neformaliame rokenrolo gatvės stiliuje. S. Sprouse‘as tai įkūnija geriausiai.“

„Vuitton“ S. Sprouse‘o atminimui taip pat sukūrė ypatingą interneto svetainę – welovesprouse.com, kuri pradėjo veikti gruodžio 15 d. Svetainėje skelbiami interviu su žmonėmis, pažinojusiais S. Sprouse‘ą, pvz., Debbie Harry, Candy Pratts Price ir Patricia Field. Jie apmąsto savo santykius su S. Sprouse‘u ir jo ilgalaikę įtaką mados ir meno pasauliui.

Svetainėje yra funkcija, kuri vadinasi „Scrawl the Wall“ („Rašyk ant sienos“) – lankytojai čia gali rašyti komentarus. Taip pat specialioje dalyje lankytojai gali susipažinti su Niujorko vietomis, kurias S. Sprouse‘as mėgo labiausiai.

„Labiausiai mus džiugina tai, kad žmogus, miręs prieš daugelį metų, šio projekto dėka keliems ateinantiems mėnesiams taps pasaulio gyvenimo centru, – pasakė Y. Carcelle. – Mes tikrai norime pagerbti draugą.“

„Harper’s Bazaar“ straipsnio iliustracijai nuogą M. Jacobsą, kurio kūnas ištapytas S. Sprouse‘o stiliaus grafitais, ir kuris prisidengęs tik viena iš „Vuitton“ rankinių, fotografavo Terry Richardsonas. M. Jacobsas buvo nufotografuotas ir visai nuogas, tačiau pikantiškesnių nuotraukų žurnalas nepublikavo.

„Visai nebijau nusirengti, kaip jau galėjo pastebėti žurnalo skaitytojai praėjusiais metais, – pasakė M. Jacobsas. – Visiškai to nebijau ir nesigėdinu, tačiau puikiai žinojau, kad visiškai nuogo kūno „Harper’s Bazaar“ nepublikuos.“