Senovės Romos piliečiai batus derindavo su toga, o Bizantijos laikais gyventojai batus apsiaudavo ant kojinių. Viduramžiais batai jau tapo ir vyrų, ir moterų apavu. Jie dažniau buvo siuvami iš audinio, ant plokščio pado, vienodi abiems pėdoms.

Gotikos epochoje batelių nosys buvo labai ilgos ir jų ilgis buvo reglamentuojamas karaliaus įstatymais. Renesanso epochoje moteriški batai vis dar nedaug tesiskyrė nuo vyriškų – aksominiai arba šilkiniai, išsiuvinėti perlais ir auksu, papuošti kaspinėliais ir įkirpimais. Ir nors damos dėvėjo ilgas sukneles (o Ispanijoje etiketas draudė moterims viešumoje iš po sijono rodyti net bato kraštelį), bateliai visuomet buvo ypatingo rūpesčio ir koketiškumo objektas.

Riterių turnyruose dama galėjo padovanoti batelį kaip suvenyrą savo širdies riteriui, o šis batelį prisitvirtindavo... prie šalmo. Siekiant pailginti kojas, kilmingos damos prisigalvojo įvairiausių gudrybių, pavyzdžiui, yra išlikę Anglijos karalienės Elžbietos I Tiudor bateliai su storu padu, primenantys šiuolaikines tanketes.

Grožis – baisi jėga!

Batus tikru moteriško koketavimo ginklu pavertė pakulnės. Tačiau istorija ironiška – aukštakulnius batelius pirmieji pradėjo avėti būtent vyrai – medžiotojai ir kariai – ties XVI ir XVII a. sandūra. Liudviko XIII muškietininkai avėjo botfortus su auliukais, o Anglijos dvariškiai Jokūbo I dvare – atvirus batus su aukštesnėmis pakulnėmis, puošniais aukso bei sidabro siūlų išsiuvinėjimais.

Labai greitai batus su auliukais pradėjo avėti ir moterys – beje, XVII a. bato priekinę pado dalį ir kulniuką sujungdavo papildomu plokščiu padeliu, kad kulniukai nenulinktų į galą.

Pakulnės teikė visiškai naujų galimybių: keitė moterų eiseną ir laikyseną, suteikdamos joms daugiau gracingumo ir pagundos, vizualiai mažino pėdas. Netgi tokių batelių paliekami pėdsakai atrodė grakštesni. Nors damų batų dydis anuomet buvo 33-35, joms norėjosi, kad pėdos atrodytų visai mažutės. Liudviko XIV dvariškės damos avėjo batelius su įmantriomis nosimis, pavyzdžiui, „žuvies uodega“.

Susidomėjus turkiškais motyvais atsirado naminiai batai be kulno – a la šlepetės. Jos būdavo su aukštais išlenktais kulniukais ir išmuštos kailiu. Beje, garsieji Pelenės krištoliniai bateliai iš tikrųjų buvo visai ne iš krištolo – voverės kailiuko bateliai tokiais tapo tik dėl netikslaus vertimo.

Mielos gudrybės

XVIII a. paplito „retrousse“ menas, t.y., „menas parodyti koją“. Galantiškos koketės greitai įsisavino būdus neįkyriai pademonstruoti kojeles savo išrinktajam. Išpuošti nėriniais ir siuviniais, nubarstyti deimantais ar kitais brangakmeniais bateliai buvo labiau panašūs į brangenybes.

Batelių ir kojinių spalva buvo dėmesingai parenkama pagal suknelę. Kad neišsiteptų, einant į gatvę moterys ant batelių maukšlindavosi medinius „kaliošus“.

Moteriški batai buvo siuvami iš audinio, tik padai paprastai būdavo odiniai ir labai greitai nusidėvėdavo – per vieną ar dvi savaites. Nors Anglijos damos jau XVIII a. atroje pusėje pradėjo žavėtis antika ir avėjo batus žemomis pakulnėmis, aukštų nepatogių kulniukų madą (valdant Liudvikui XV jų aukštis siekdavo 11 cm, todėl damos galėjo vaikščioti tik pasirėmusios arba į kavalieriaus ranką, arba į lazdelę) sunaikino.

Didžioji Prancūzijos revoliucija: kartu su sandalais išpopuliarėjo „turkiški laiveliai“ – siauri bateliai plokščiu padu arba nedidele pakulne ir riestomis nosimis. Apie 1810 metus pradėjo populiarėti pasivaikščiojimų batai iš juodo arba žalio šilko, o po šventinėmis suknelėmis buvo dėvimi puošnesni atlaso bateliai. Tais laikais batelių spalva nebuvo derinama prie suknelės.

Apie 1840 metus batų nosys buvo siauros, primenančios gotiką, o 1850 metais prasidėjo „atrojo rokoko“ stiliaus atgimimas, vėl išpopuliarėjo bateliai su aukštais išlenktais „prancūziškais“ kulniukais.

Antroje XIX a. pusėje batus (bent jau laikantis pokylių madų) buvo stengiamasi siūti iš tokio paties audinio, kaip ir sukneles, derinant spalvas, ypač sidabrinio amžius epochoje, kuomet madingas kostiumas sudarydavo visą ansamblį. Apie 1910 metus sutrumpinus sukneles Paulis Poiret perkėlė akcentą į batelius.

Pirmojo pasaulinio karo metais išpopuliarėjo flamenko stiliaus batai – su gausybe dirželių. Kitame dešimtmetyje batelių Fromai daugiausiai įtakos turėjo visuotinis čarlstono išpopuliarėjimas.

Holivudo iškilimo metais susidomėta batais-laiveliais aukštomis pakulnėmis („holivudiniai laiveliai“), kurie iki šių dienų vadinami nepakeičiamu kino žvaigždės įvaizdžio atributu.

Ketvirtajame dešimtmetyje gimsta nauja aukštoji avalynės mada – žymieji batsiuviai Salvatore Ferragamo, Andre Perugia sugalvoja fantastiškiausius batelius, kurių, atrodytų, negalima avėti: bateliai-žuvys, bateliai su platforma paplūdimiui. Bet prasidėjo karas ir kuriam laikui eksperimentavimas buvo nutrauktas: išplito savo gamybos avalynė – batai ant platformos. Karo metais JAV batai buvo pardavinėjami pagal korteles – po 2-3 poras per metus. Ir tuomet dizainerė Claire McCardell iškėlė baleto batelių idėją – tokių batelių prekyba nebuvo ribojama.

Nuo amato prie gamybos

Po karo Christianas Dioras užbaigė saviveiklą madoje ir grąžino neįtikėtinai moteriškas sukneles bei elegantiškus batelius su aukštu kulniuku. Bendradarbiaujant su “Dior“ mados namais Rogeris Vivieris 1954 metais sumanė batelius ant plonyčių 7-8 cm aukščio kulniukų. Atrodė, kad tokius batelius avėdamos nuostabios damos žengia lyg neliesdamos žemės. Bet už iliuzijas visada tenka sumokėti – ir ne tik pinigais, bet taip pat sveikata.

Tokios pakulnės sugadino nemažai parketo ir marmuro grindų, nekalbant apie kojas. Dėl to septintojo dešimtmečio pradžioje jaunimo madoje jau atsirado alternatyva – bateliai su žema pakulne ar lygiapadžiai. Žymus tų laikų modelis Twiggy, anų laikų sekso simbolis, avėjo „vaikiškus“ batelius.

Modeliuotojai pamėgo skolintis nacionalinių kostiumų idėjas, paversdami juos madingomis naujovėmis. Taip aštuntajame dešimtmetyje atsirado primenantys ispaniškas espadrilles ir prancūziškas sabo.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją