Kai tokie glamūrui ir atviram seksualumui ištikimi mados namai kaip Gucci pasiduoda etno bangai ir pristato įspūdingą tautinių motyvų įkvėptą kolekciją, pasidaro akivaizdu, kad romantizmas niekur nedingo, o grožio paieškos savose ištakose dar ilgai bus viena iš stipriausių mados varomųjų jėgų.
Pasakojimą apie Gucci, kaip ir daugumą kitų sėkmingų verslo istorijų, būtų galima pradėti tradiciškai: jaunas, nepatyręs, tačiau verslumo gyslelę turinti italas iš mažos parduotuvėlės sukūrė ištisą mados imperiją. Ir tai tikrai nebūtų klaida. Kalbant apie Gucci pradžią, reikėtų nepamiršti, kad įsimintiną vaidmenį čia suvaidino ir šeima. Intrigos, nemylimos marčios, kerštaujantys sūnėnai ir senatvė kalėjime – visa tai yra Gucci. Gilesnę šeimos peripetijų analizę geriau būtų palikti gyvenimo būdą, paskalas ir meilės reikalus nagrinėjantiems leidiniams, o mums derėtų pasidomėti Gucci, kaip vieno iš mados kūrėjų ir diktatorių, istorija.
Galima būtų teigti, kad Gucci pradžia buvo 1906 metai: florentietis Guccio Gucci, padirbėjęs viename Londono viešbutyje, susidomėjo, kokios kelioninių krepšių savybės tenkina turtingųjų poreikius. Išsiaiškinęs pagrindinius kriterijus, grįžo į gimtąjį miestą ir tęsė tėvo amatininko darbus, tik jau ėjo modernesniu, tikslingesniu keliu. Pradėjo gaminti ir pardavinėti kelionines rankines, kurių paklausa jau buvo susiformavusi.
Vadinasi, Guccio Gucci pasirinko teisingą nišą ir tai buvo sėkminga jau beveik šimtą metų žinomo prekės ženklo pradžia. Ištvėrę Didžiąją depresiją, Gucci dar Antrojo pasaulinio karo metais pradėjo plėstis ir 1938-aisiais atidarė boutique Romoje. Pirmasis Gucci dizaineris ir buvo pats Guccio Gucci. Būtent jo kūriniai įkūnijo Gucci prekės ženklą, kaip ir 1947 metais boutique vitrinose pasirodžiusi rankinė bambukine rankena ar gėlių motyvais margintas šilkinis šalis.
Gucci aukso amžius
Po Gucci įkūrėjo mirties kompanija atsidūrė Aldo, vieno iš šešių Guccio vaikų, rankose. Jis toliau tęsė tėvo pradėtą tarptautinės ekspansijos politiką ir su Gucci prekės ženklu supažindino Londono, Paryžiaus ir Niujorko gyventojus, o penktajame dešimtmetyje pasiekė netgi Tolimuosius Rytus: Honkongą, Tokiją ir Korėją.
Garsusis „GG“ logotipas taip pat buvo užpatentuotas per vieną didžiausių kompanijos plėtros laikotarpių. Būtent tuomet kompanija pradėjo diversifikuoti produkciją, tirti rinką ir analizuoti savo produktus. Tokiu būdu daugiau dėmesio buvo skiriama prabangiems audiniams ir išskirtinėms siuvimo technikomis.
Taigi po kruopščių analizių ir tyrinėjimų žodžius Gucci ir meistriškumas buvo galima naudoti kaip sinonimus, o klasikos terminas įgavo naujų formų ir spalvų. Gucci pamėgo garsiosios to meto moterys. Prisiminkite klasikinį moters, važiuojančios kabrioletu, akis apsaugojusios akiniais nuo saulės ir galvą apvyniojusios šilkiniu šalikėliu, įvaizdį, kurį sukūrė neužmirštamoji Grace Kelly. Šis dar ir šiandien taip kopijuojamas šalikėlis buvo sukurtas kompanijoje Gucci.
Kita, tikrai ne mažesnė, mados ir stiliaus ikona Jackie Kennedy taip pat prisidėjo prie šios italų kompanijos populiarėjimo: moteriai pasirodžius su šviesiu rankinuku ant peties, jis tapo viena iš labiausiai trokštamų dovanų, geriausiu meilės įrodymu ir, deja, populiaria preke Egipto ar Turkijos klastočių turguose šiandien.
Ši Jackie Kennedy išpopuliarinta rankinė netgi gavo vardą – „Jackie O“, ir ne praėjus daugiau nei penkiasdešimčiai metų pasirodo beveik kiekvienoje Gucci kolekcijoje. Taigi įtrauktas į tokių ikonų kaip Audrey Hepburn, Grace Kelly ar Jackie Kennedy aprangas, Gucci tapo prabangos ir stiliaus sinonimu, tačiau aštuntasis dešimtmetis Gucci rankines nubloškė į oro uostų parduotuves tarp pigių, toli gražu ne prabangių prekių.
Neramios dienos
Kaip jau buvo minėta, Gucci šeimos istorija garsėjo nuolatiniais barniais ir konfliktais, kylančiais dėl paveldėjimo. Apibūdinimas „itališka šeima“ tikrai tiktų kalbant apie juos. Gal būtent nevaldomas temperamentas, nevaržomos emocijos ir leido išpopuliarėti šiam prekės ženklui. Juk nepaisant durų trankymo ir šiurkščių „pasiglostymų“ jie buvo šeima ir turėjo bendrą tikslą, kuriuo vadovaudamiesi sukūrė naujas linijas: Gucci Accessories Collection ir Gucci Parfums. Pirmosios linijos asortimentą sudarė kosmetinės, žiebtuvėliai, pieštukinės ir kitos smulkmenos, kurios buvo pardavinėjamos sąlyginai žema kaina.
Kaip teigia mados ir verslo analitikai, Gucci Accessories Collection linija tapo pagrindine Gucci mados imperijos žlugimo priežastimi. Aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje iš Maurizio Gucci valdomos kompanijos arabų investuotojai sugebėjo nupirkti pusę Gucci akcijų. Akivaizdu, kad senieji šlovės kupini laikai baigėsi, o neramumai ir nežinia stingdė šių mados namų judėjimą. Vis dėlto sąstingis tetruko maždaug dešimtmetį, kol 1994 metais moteriškų drabužių liniją pradėjo kurti jaunas dizaineris Tomas Fordas, kuris pasakė, kad, norėdamas tapti geru dizaineriu, privalo palikti Jungtines Valstijas ir persikelti į Europą. Beje, taip ir padarė.
Talento, darbo ir ryžto jėga
Tomo Fordo vaidmuo Gucci istorijoje pasirodė būsiantis kur kas ryškesnis, nei buvo tikėtasi. Būtent šis dizaineris, ir šiandien stebinantis provokuojančiomis erotinėmis reklaminėmis fotosesijomis, beveik prieš dvidešimt metų tapo Gucci mados namų kūrybos direktoriumi. Jaunas amerikietis, turėjęs kurti tik moteriškų drabužių liniją, po šešių mėnesių nuo įsidarbinimo jau kūrė vyriškus drabužius ir batus, dar po dviejų – tapo kūrybos direktoriumi. Tuomet šio talentingo ir nenuilstančio mados genijaus rankose atsidūrė ne tik drabužių ir aksesuarų dizainas, bet ir kvepalai, parduotuvių interjeras, Gucci reklamos kampanijos bei įvaizdis.
Naujasis šių mados namų dizaineris turėjo tobulą skonį ir nepriekaištingą skonio pajutimą. Jo modernus požiūris ir įžvalgios idėjos Gucci prekės ženklui grąžino pelnytą prabangą, turtingą vaizdą ir glamūrišką spindesį. Senas itališkas ženklas „GG“ išdrįso susirangyti ant seksualių smailiakulnių batelių, šilkinių, provokuojančiai prakirptų suknelių ir metaliniu spindesiu viliojančių aksesuarų.
Tokia buvo Fordo vizija, kurią mados pasaulis suprato be ilgų įkalbinėjimų ir įrodinėjimų. Tad nieko nuostabaus, kad 1998 metais kompanija Gucci buvo pripažinta „Europos metų įmone“. 2004 metais Tomas Fordas atsistatydino ir „GG“ logotipu paženklintų kūrinių dizaino vairas patikėtas trims autoriams: Alessandrai Facchinetti, Fridai Giannini ir Johnui Ray.
Siluetų ir idėjų dinamika
Jeigu atkreiptumėte dėmesį į Gucci kolekcijas, sukurtas per paskutinįjį dešimtmetį (nuo tada, kai Tomas Fordas tapo pagrindiniu šių mados namų dizaineriu), pamatytumėte, kad beveik visose moterų ready-to-wear kolekcijose atvirai demonstruojamas seksualumas, prabanga ir spindesys.
1994–1995 metų rudens–žiemos kolekcija buvo gana santūri. Seksualumas paslėptas juoda ir balta spalvomis bei griežtomis vyriško kostiumo linijomis. Į 1995 m. vasaros kolekciją buvo įsileista „saldžių“ spalvų, o vyriški siluetai pakeisti itin moteriškomis formomis. 1995–1996 metų Gucci žiema buvo ypač prabangi – dominavo žėrintys šilkai ir prabangūs kailiai, tuo tarpu ateinančią vasarą seksualus agresyvumas augo ir prabangius kailius keitė permatomi audiniai, drąsios iškirptės bei lengvi siluetai.
Balta spalva „okupavo“ 1996–1997 metų rudens–žiemos podiumą, o vasarą šią dominantę pakeitė ilgi juodi švarkai ir provokuojamai atviros tamsios palaidinės. Lygiai po metų pristatydamas šaltojo sezono kolekciją, Tomas Fordas liko ištikimas šaltam, provokuojančiam įvaizdžiui. Gucci į savo mados namus 1998–1999 metų žiemą įsileido pilką spalvą, plačias kelnes ir ilgus aptemptus sijonus. Praėjus dar vieneriems metams, italų mados namai visai suįžūlėjo ir pateikė naują retro seksualumo interpretaciją.
Čia reikėtų paminėti, kad viena iš pagrindinių Gucci konkurenčių Prada siūlė nuosaikiomis, „švariomis“ ir konservatyviomis linijomis pasižyminčią kolekciją. Gucci tuo metu daug kam atrodė tarytum dėmesio reikalaujanti paauglė – ryški ir demonstruojanti atvirą seksualumą. 2000 metų vasaros moteriškoji linija neapsiėjo be gyvatės odos raštų ir asimetrijos, o žiemą tęsė ankstesniąją istoriją pavadinimu „Seksas, valdžia ir pinigai“.
2001 metų vasara šiek tiek „suminkštino“ agresyvias linijas ir šis principas buvo išlaikytas 2002 pavasario–vasaros kolekcijoje. Per kraštus vežęsis griežtumas ir seksualus agresyvumas buvo užglaistytas minkštomis ir romantiškomis formomis bei audiniais. „Išdegintos“ spalvos kūrė ramią 2002 metų vasarą, o žiemą Tomas Fordas ištrynė bet kokius vasaros nostalgija dvelkiančius prisiminimus, grįžo į paskutinįjį dvidešimtojo amžiaus dešimtmetį ir toliau leido karaliauti prašmatniam rokui.
2003 metų vasarą, palikęs gotiškąjį glamūrą ramybėje, leido moterims būti moteriškoms, flirtuoti padedant lengvučiams, krintantiems suknelių ir sijonų audiniams, o žiemą jas pavertė futuristinėmis dievaitėmis, kaip visada, žėrinčiomis prabanga. Ši Tomo Fordo sukurta kolekcija buvo ypatingai stipri, joje saikingai pateiktas seksualumas, o surengtas 2003–2004 metų rudens–žiemos pristatymas vadintinas vienu iš gražiausių tą sezoną.
2004 metų pavasario–vasaros Gucci kolekcijoje atsirado sportinių detalių, tačiau ir jose neapsieita be prabangos, tinkamos nepaprastai moteriai. Paskutinė Tomo Fordo kolekcija, sukurta Gucci mados namams, skirta 2004–2005 metų rudens–žiemos sezonui. Ja dizaineris priminė pagrindinę koncepciją, kurią suformavo beveik penkiolika metų išdirbęs šiuose mados namuose: seksas, pinigai ir valdžia. Štai apie ką turite pagalvoti išgirdę minėtą žodžių junginį.
Ateinančio sezono kolekciją Gucci mados namams kūrė ketverius metus drauge su Tomu Fordu dirbusi dizainerė Alessandra Facchinetti. Nemažai įtampos jai turėjo sukelti šis 2005 metų pavasario–vasaros kolekcijos pristatymas. Juo labiau kad visiems tikrai norėjosi tarsi po padidinamuoju stiklu pakišti kiekvieną jos sukurtą modelį ir lyginti su pirmtako darbais. Jau kurdama kito sezono kolekciją Allesandra įsidrąsino ir atskleidė savo požiūrį į naujas moteriškumo bei prabangos išraiškas, nepamiršdama pagrindinių Gucci stiliaus principų.
Nauja dizaino jėga Frida Giannini, pristačiusi 2006 pavasario–vasaros kolekciją, sušvelnino anksčiau dominavusį itin seksualų įvaizdį. Džiaugsmo įliejo ryški audinių paletė, gėlėtos ir raukiniais dekoruotos suknelės. Greičiausiai dėl to, kad seksualumas jau buvo tapęs Gucci vizitine kortele, 2006–2007 metų rudens žiemos kolekcijoje jis atgaivintas derinant su septintojo dešimtmečio ir Davido Bowie motyvais. 2007 metais, minėdami 85-ąsias veiklos metines, Gucci laistė šampaną, o praėjusių metų pavasario–vasaros kolekcijoje buvo matyti nemažai retro motyvų ir elementų, suformavusių šiandieninį Gucci.
Su meile etno... 2008–2009 ruduo–žiema
Šiam sezonui skirtoje Gucci kolekcijoje gausu kazachų tautinio kostiumo elementų. Gausybė raštų, tarpusavyje derinamų skirtingų ornamentų žaismo. Vis dėlto, kaip sako „Vogue“, labiau linkstama į prabangą nei į čigonišką stilių. Siuvinėjimai, metalinės ir odos detalės naudojamos taip, kad sukurtų turtingumo įspūdį. Lygiai dėl tos pačios priežasties drabužiai buvo siūdinami iš brokato, velveto, kailio.
Mini sijonėliai, trumpučiai odiniai švarkeliai, minėtasis kailis leidžia ir be didelių įžvalgų suprasti – taip, čia Gucci. Jų gerbėjai beveik visada gali būti ramūs dėl ateinančio sezono kolekcijos žinodami, kad šie mados namai liks ištikimi savo stiliui. Iš prabangių medžiagų – satino, velveto ar krokodilo odos – sukurti drabužiai visuomet turi neužmirštamo, klasikai būdingo žavesio, tačiau kartu nevengia ir modernių detalių. Be glamūro neapsieinama nė vienoje Gucci kolekcijoje.
Tiek vyrų, tiek moterų kolekcijos prabangios, rafinuotos, pateikiamos net nesistengiant to užglaistyti ar kuklintis. Jų drabužių kolekcijos – tarytum visuomenėje vykstančių socialinių procesų veidrodis, visada atspindintis tai, kas svarbu dabar, ir neretai – kas bus svarbu rytoj. Šiandien mes kalbame apie etno ir savo šaknis. Ieškokime jų, atraskime ir niekados neleiskime nugrimzti užmarštin.
Žurnale “Express Mada” taip pat skaitykite:
Interviu su dizainerėmis Ieva Ševiakovaite ir Jolanta Rimkute "Tavo identity"
Žymių žmonių mintys apie etno
Kuo ypatingas dizainerės Julijos Žilėnienės namų interjeras
Naujausios rudens-žiemos tendencijos ir moterims, ir vyrams