Visos vyriausiosios žurnalo redaktorės tapo stiliaus ikonomis ir mados pasaulio legendomis; jos – lyg pranašės, kiekviena įnešusi savo indėlį į mados pasaulio Bibliją. Svarbiausia – tai, kad „Vogue“ redaktorių diktatas veikė ne tik žurnalą, bet ir visą mados industriją. Trijų žymiausių ir įtakingiausių „Vogue“ redaktorių vizijos, siekiai ir reformos – išsamiose jų gyvenimo, darbo ir kūrybos dosjė.

Diana Vreeland

Gimė: 1903 m. Paryžiuje. Mirė: 1989 m.

Karjera: „Harpers Bazaar“ mados redaktorė, 1963–1971 m. vyriausioji „Vogue“ redaktorė.

Įvaizdis: būtent dėl savo išvaizdos ji ir pradėjo karjerą mados pasaulyje. Ryškią jos išvaizdą pastebėjo ir įvertino tuometinė žurnalo „Harpers Bazaar“ redaktorė Carmel Snow. Erelio nosis, garbanoti plaukai, gilios akys. Vaikystėje mama laikė mergaitę negražia ir kaltino ją pavydint gražuolei seseriai. Pati Diana pasakojo nuo vaikystės ieškojusi merginos, kuri jai būtų idealas. Neradusi tokios, nusprendė – tokia sau bus ji pati.

Laikyk galvą aukštai, ir tu būsi grožis – buvo įsitikinusi Diana Vreeland visai nesisielodama dėl savo kumpos nosies. Jos veidą visuomet dengė ryškus makiažas, kurio akcentas – ryškiai raudoni skruostai. Mėgstamiausia Dianos spalva – raudona: ji vyravo tiek redakcijos, tiek namų interjere.

Diana – XX a. mados ikona, garsėjusi rafinuota elegancija. Dievino juodą spalvą ir paprastus elegantiškus drabužius, prie jų derino ryškias detales – pirštinaites, skrybėles, įspūdingus papuošalus, batelius. Jos kasdienė apranga – megztinis, susiaučiamas sijonas, priderinti bateliai.

Tobulas manikiūras ir tvarkinga šukuosena – privaloma. Tačiau ypatingą žavesį Dianai suteikė tobulos manieros.

Pomėgiai: tenisas, apsipirkinėjimas Paryžiuje, labiausiai – pas Coco Chanel. Mėgo bendrauti su įžymybėmis. Jos draugai – Oscaras de la Renta, Jacqueline Onassis. Dar gerokai prieš tapdama redaktore, būdama bankininko žmona, daugybę valandų ji praleisdavo dizainerių show room rinkdamasi drabužius.

Už tuos daiktus Diana beveik nieko nemokėdavo, nes prancūzų dizaineriams ji imponavo kaip išskirtinio grožio moteris. Mados kūrėjai ją matė kaip unikalų modelį, reklamuojantį jų mados namus.

Žurnalo vizija: jos vadovavimo metais „Vogue“ buvo avargardiškas ir ekscentriškas leidinys, kupinas prabangos. Dramatiški, paslaptingi modelių įvaizdžiai, keisti tipažai, teatrališki akcentai. Diana Wreeland sugebėdavo atskleisti mados tendencijas kūrybingai ir išradingai.

Jos komentarai apie madą – sąmojingi ir taiklūs, kupini humoro. Kai kurios jos frazės tapo legenda: „Maudymosi kostiumėlis yra pats svarbiausias išradimas po atominės bombos“, „Niekada nebijok atrodyti vulgariai, bijok atrodyti nuobodžiai“, „Nėra grožio be emocijos“.

D. Vreeland domino ne garsios, o įdomios, dėmesį prikaustančios asmenybės. Ji inicijavo fotosesijas egzotiškose – Azijos, Afrikos, Viduriniųjų Rytų – šalyse ir prabangiame interjere.

„Vogue“ skaitytoja: kilminga, prabangiai gyvenanti miestietė. Tačiau D. Vreeland nemanė, kad aukštuomenė turi šmėžuoti žurnalo puslapiuose, nes, anot jos, ji yra labai nemadinga ir, galima sakyti, net neegzistuoja.

Kilnūs siekiai: organizavo nuostabias mados kostiumų ekspozicijas „Metropolitan“ menų muziejaus Kostiumo institute.

Kritika: septintojo dešimtmečio pabaigoje „Conde Nast“ vadovai ėmė dvejoti D. Vreeland vadovavimu. Žurnalo stilius jiems atrodė per brangus ir atimantis per daug pastangų ir laiko. Dėl to ji ir buvo atleista.

Įpročiai: mėgo priešintis nusistovėjusioms normoms. Štai, gedėdama vyro, kad ir kaip mėgusi juodą spalvą, tuo laikotarpiu specialiai nevilkėjo šios tradicinės gedulo spalvos drabužių.

Užgaidos: garsus fotografas Richardas Avedonas pasakojo, kaip po fotosesijos Londone, kuri truko tris dienas ir tris naktis, grįžęs į Niujorką triumfuodamas parodė geriausius kadrus. Diana Wreeland savo baltomis pirštinaitėmis paėmė nuotraukas ir pasakė, kad jos nuostabios, tačiau jų negalima publikuoti... Nes modelio lūpose nėra nuovargio, apatiškumo...

Nuomonė apie ją: Richardas Avedonas, pradėjęs dirbti su D. Vreeland, pareiškė, kad nuo šiol mados redaktorė – visiškai nauja profesija, nes iki tol ja vadinosi aukštuomenės ponia, dėliojanti skrybėles kitoms aukštuomenės ponioms. Diana negailėjo jėgų tiek dirbdama su modeliais, tiek rinkdama jiems drabužius ir kurdama įvaizdį.

Biografinės knygos: autobiografinė knyga „D.V.“.

Kino juostos: D. Vreeland asmenybės įkvėpti buvo kino juostų „Infamous“, „Factory girl“, „Funny Face“ veikėjai.

Rugsėjį žurnalas "Express Mada" – dar storesnis ir papildytas priedu jaunimui

Mados gurmanams - fotosesija iš Niujorko

Superherojų kultas Vamp - mistikos ir sekso kokteilis

Kokių herojų kostiumais žavisi lietuvių dizaineriai, stilistai ir mados verslo atstovai?

Moterys superdidvyrės - personažai, ikvepiantys haute couture

Uniforma gali atrodyti stilingai

Specialus foto reportažas is Londono

Šaltinis
"Express Mada" ir DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją