Deja, kartais net ir nenorėdamas, mokytojas skirtingai vertina vaikus. Už tas pačias įdėtas pastangas vienus vaikai dažniau pagiria. Už tas pačias kartu iškrėstas išdaigas kiti vis lieka kaltesni. Kliūva dažniausiai vis tiems patiems, labiau „pasimatantiems“ vaikams.
Tokie nutikimai gali indikuoti, kad neužsimezgė geri mokytojo ir vaiko santykiai. Gali tėvams atrodyti, kad tai nėra didelė problema. Juk mokykloje svarbiausia yra įgyti akademinių žinių. Tačiau santykiai su pradinių klasių mokytoju vaikams yra labai jautri tema. Patirdami tokią neteisybę pradinukai labai išgyvena, yra stipriai pažeidžiama jų savivertė, motyvacija ir savijauta.
Milda Karklytė-Palevičienė, vaikų ir paauglių psichologė, knygos „Vaikų emocinis intelektas“ autorė paaiškina, ką daryti susiklosčius sudėtingiems vaiko ir mokytojo santykiams.
Kalbėkitės su vaiku
Norėdami išspręsti susiklosčiusią situaciją turėtume nepamiršti ir suprasti vaiko požiūrį. Kalbėdami su vaiku apie mokytoją mes modeliuojame vaikui trečiojo asmens suvokimą. Turėtume prisiminti, kad negalima prie vaiko neigiamai atsiliepti apie jo mokytoją.
Bendraudami su vaiku, paklauskite kaip jis priima tam tikrą informaciją, kaip vertina tam tikrus žodžius. Pavyzdžiui, galite pasakyti, kad ir mokytojui kartais gali būti bloga diena ir netgi nenorėdamas galėjo griežčiau ką pasakyti.
Tačiau jeigu tokie nesusipratimai mokykloje nėra pavieniai atvejai, reikia kreiptis ir į mokytoją.
Bendradarbiaukite su mokytoju
Labai svarbu yra tėvams kalbėtis su mokytoju ir atrasti bendradarbiavimo taškus. Geras bendradarbiavimas pagerina ne tik vaiko akademinio ugdymo kokybę, bet ir asmenybės ugdymo sėkmę.
Net ir jei tėvams atrodo, kad pradinuko ir mokytojo santykiai nesusiklostė, labai svarbu kalbėtis nepuolančiai. Aršesnis „puolimas“ greičiausiai sukels aršesnę mokytojo savigyną. Mokytojas jausis nepakankamas, įsivelsime į konfliktą. Galiausiai vaikui naudos daugiau nebus.
Geriausia tėvams ateiti pas mokytoją be išankstinio nusiteikimo. Tėvai turėtų siekti suprasti, kas vyksta, kaip situaciją mato mokytojas. Tik sužinoję mokytojo perspektyvą galime eiti į dialogą.
Į pirmąjį susitikimą su mokytoju eikite geriau be vaiko. Visgi yra tokių dalykų, ką suaugę nori pasakyti vienas kitam, papasakoti apie vaiko dinamiką, o mažojo mokinio ausytės tai išgirsti gali būti nepasiruošusios. Vaikas gali ne taip suprasti išgirstą pokalbį ir pasidaryti kitokias išvadas nei suaugusieji, kitaip interpretuoti.
Žinoma, būna tokių situacijų, kai pokalbis gali būti ir trišalis -- tarp mokytojo, mokinio ir tėvų. Tačiau dažniau pastarasis susitikimas jau būna paskesnis -- antrasis ar trečiasis. Šis pokalbis būna labiau „pafiltruotas“, pritaikytas vaiko suvokimui, jo emocinei ir kognityvinei brandai.
