„Moterys mėgsta puoštis ir kalbėtis apie drabužius. Ankstesnių kartų moterys – močiutės ir prosenelės – gal ir apsiėjo be žodžio „tvarumas“, tačiau drabužius tausojo emocinio prisirišimo ar taupumo sumetimais. Bendraudama su senjorėmis, girdžiu ne vieną jų slapčia puoselėjant svajonę: „Gal dukra, o gal anūkė kada nors pasipuoš mano suknele...“ Tad artėjant birželio 1-ajai – Suknelių dienai – nusprendėme paskatinti anūkes ir proanūkes kartu su močiutėmis šią dieną paminėti tvariai – papasakoti išskirtinio močiutės rūbo istoriją ir apsirengti jį! Suknelė – šioje iniciatyvoje tik artefaktas ir tema pokalbiui, svarbiausia – bendravimas tarp kartų“, – atsiųstame pranešime spaudai idėją pristato Laura Balčiūtė, „60 +“ projektų iniciatorė.
Iniciatyva minėti Suknelių dieną („Wear a Dress Day“) kilo Jungtinėse Amerikos Valstijose 2010 metais, o, sulaukusi moterų palaikymo, ėmė plisti po visą pasaulį. Moterys kviečiamos pasipuošti pačia mėgstamiausia savo suknele ir taip susikurti sau mažytę šventę. Moterys ir merginos, norinčios dalyvauti iniciatyvoje, turi užpildyti registracijos anketą iki birželio 7 d. Registruojantis reikalinga pateikti močiutės suknelės (ar kito drabužio) fotografiją bei trumpai aprašyti jo istoriją. Galbūt žinoma ypatinga proga, kurios metu močiutė vilkėjo tą drabužį? O gal tai – iš kartos į kartą keliaujantis šeimos paveldas? Įsimintina data, kurios metu buvo vilkimas drabužis – tai šeimos istorijos dalis, sujungianti kartas.
Birželio 11 d. organizatoriai skelbs komisijos išrinktas 8 įdomiausias ir socialiai jautriausias istorijas bei jų autores. Į „Močiučių suknelių pažadinimo“ komisiją susibūrė 4 visuomeniškos ir iniciatyvios moterys: Beata Nicholson, 4-ių vaikų mama, Laura Balčiūtė, projekto iniciatorė, Nomeda Marčėnaitė, meniška ir į nuoširdžius pašnekesius įtraukianti moteris bei Vida Greičiuvienė, „Senjorų pasaulio“ įkūrėja.
Nomedos Marčėnaitės, vienos iš komisijos narių, atmintyje ryškūs prisiminimai apie vilkėtą močiutės suknelę ir drabužio simbolinę prasmę praeities laikmetyje: „Mokyklą baigiau dėvėdama savo močiutės Elenos juodą krepdešininę suknelę. Tik prijuoste buvo pridengta. Kadangi mokykla buvo ypatinga, tai pro pirštus žiūrėjo į tokius kvailiojimus. Jautėmės tokiu būdu besipriešinantys sovietinei santvarkai.“
Komisijos atrinktos moterų ir merginų istorijos bei interviu kartu su fotografijomis bus viešinamos nacionalinėje spaudoje. Fotoparoda iškeliaus į Lietuvos viešąsias erdves ir regionų fotogalerijas. Tokiu būdu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į tvarumo ir bendravimo tarp kartų sąsają bei prasmingumą.
