Kas yra karščiavimas?
Normali vaiko kūno temperatūra arba bazinė kūno temperatūra, matuojama tiesiojoje žarnoje, gali siekti net iki 37 °C ir šiek tiek daugiau. Kai temperatūra siekia 37 °C – 38 °C, tuomet vaiko kūno temperatūra gali būti laikoma šiek tiek pakilusia. Jei mažylio kūno temperatūra viršija 38 °C – 38, 5 °C, tuomet sakoma, kad vaikas karščiuoja. Daugeliu atvejų karščiavimas rodo, kad vaiko organizmas kovoja su virusais arba bakterijomis, tačiau kūno temperatūra gali pakilti ne tik dėl infekcinių priežasčių.
Kuo organizmui svarbus karščiavimas?
Normalią kūno temperatūrą palaiko smegenų dalis – pagumburis. Šioje smegenų dalyje esantis termoreguliacijos centras padeda ją palaikyti normalią kūno temperatūrą. Kai į organizmą patenka virusai, bakterijos arba kiti mikroorganizmai, tuomet pakyla pagumburio normalios temperatūros riba ir vaikas pradeda karščiuoti. Pakilusi kūno temperatūra nenaudinga „įsibrovėliams“ – kuo ji didesnė, tuo sunkiau dauginasi virusai ir bakterijos. Tuo tarpu pakilusi kūno temperatūra padeda geriau „veikti“ imuninei sistemai. Nustatyta, kad tam tikri imuninės sistemos elementai lengviau kovoja su patogenais, kai organizmo temperatūra yra aukštesnė. Be to, temperatūros svyravimai padeda lengviau įvertinti vaiko sveikatos būklę. Tarkime, temperatūros kritimas po kurį laiką trukusio jos pakilimo duoda vilčių, kad vaikas jau sveiksta ir jo sveikatos būklė stabilizuojasi. Taigi vertėtų apibendrinti, kad pats karščiavimas tikrai nėra liga – tai visiškai natūrali ir netgi pageidautina vaiko imuninės sistemos reakcija.
Dėl kokių priežasčių gali prasidėti karščiavimas?
Vaikų karščiavimas ne visuomet praneša apie ligą. Mažesnių vaikų organizmas dar sunkiau palaiko normalią kūno temperatūrą, todėl vaikas laikinai sukarščiuoti gali net dėl per didelės patalpos temperatūros ar dėl per šiltų drabužių. Dėl šios priežasties niekuomet nereikėtų vaikelio perrengti – perkaitimas netgi pavojingesnis nei šioks toks peršalimas. Vėliau termoreguliacijos centras funkcionuoja jau „patikimiau“.
Dažniausia vaikų karščiavimo priežastis – įvairios virusų sukeltos infekcijos, pavyzdžiui, paprastasis peršalimas ar gripas. Vaikai gali sirgti ir sinusitu, ir bronchitu, ir plaučių, ir gerklės, ir balso stygų, ir ausų uždegimais. Priežasčių, galinčių sukelti karščiavimą, iš tiesų labai daug. Temperatūra gali pakilti netgi dėl dantų dygimo, tačiau tokiu atveju ji nepakyla labai žymiai. Jei dantų dygimo metu vaikas pradeda karščiuosi, tuomet labai tikėtina, kad papildomai „prisidėjo“ viršutinių kvėpavimo takų ar virškinimo trakto infekcija (jas įtarti padeda papildomi simptomai, pavyzdžiui, sloga, kosulys, gerklės skausmas ir paraudimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas ir t.t. ). Karščiavimas gali būti susijęs su kai kuriomis „vaikiškomis“ ligomis, pavyzdžiui, skarlatina, kiaulyte, tymais ar tridiene karštine.
Vertėtų atsiminti, kad vaikų karščiavimas ne visuomet susijęs su infekcija – jis gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių.Tarkime, temperatūros kritimas po kurį laiką trukusio jos pakilimo duoda vilčių, kad vaikas jau sveiksta ir jo sveikatos būklė stabilizuojasi. Taigi vertėtų apibendrinti, kad pats karščiavimas tikrai nėra liga – tai visiškai natūrali ir netgi pageidautina vaiko imuninės sistemos reakcija.
Kaip karščiavimas padeda įvertinti vaikelio sveikatos būklę?
Tam tikroms karščiavimo stadijoms būdingi tam tikri simptomai. Pavyzdžiui, bendrieji karščiavimo simptomai apima galvos ir raumenų skausmą, vangumą, bendrą negalavimą, vaiko verksmingumą ir irzlumą. Gali dingti apetitas, sutrikti miegas, skaudėti gerklę. Taip pat gali atsirasti kosulys ir sloga – simptomų „puokštė“ priklauso nuo to, kokia liga susirgo vaikas. Pavyzdžiui, laringitui būdingas priepuolinis, stipriai dirginantis, į šuns lojimą panašus ir net vėmimą galintis sukelti kosulys.
Apie karščiavimo pradžią praneša šaltkrėtis, drebulys, veido blyškumas, pėdų ir plaštakų šaltumas. Tuomet vaikas gali jaustis gana prastai, nors termometras ir nerodo labai didelių skaitinių verčių. Pavyzdžiui, 37,5 laipsnių Celsijaus siekianti temperatūra gali sukelti kur kas nemalonesnius pojūčius nei 39 laipsnių Celsijaus siekianti temperatūra.
Apie karščiavimo bangos atoslūgį gali pranešti karštos bei drėgnos pėdos ir plaštakos, karšta kakta, rausvi skruostai, prakaitavimas, atsiradęs troškulys (ypatingai norisi vėsesnių gėrimų). Paprastai vaikelis tuomet pasijunta geriau, o blogiausia savijauta kamuoja tuomet, kai temperatūra dar tik kyla. Būtent tokiu būdu karščiavimo svyravimai gali padėti įvertinti gerėjančią arba blogėjančią vaikelio sveikatos būklę. Todėl svarbu pabrėžti, kad karščiavimą vaistais mažinti būtina tikrai ne visuomet.
Kaip gydomas karščiavimas?
Pateikiame keletą svarbių patarimų, praversiančių tuomet, kai Jūsų vaikas karščiuoja:
- Duokite vaikui kuo daugiau skysčių;
- Nesijaudinkite dėl suprastėjusio apetito – tai normalu. Labiau rūpinkitės pakankamu skysčių kiekiu – puikiai tiks ne tik šiltos arbatos, bet ir vanduo, skiestos sultys, natūralūs kompotai;
- Visuomet stebėkite, ar nėra skysčių trūkumo požymių, pavyzdžiui, ar ne sausa mažylio burna ir lūpos, ar jis nėra vangus ir nevemia. Staigus skysčių netekimas gali sukelti pavojingą dehidrataciją;
- Reguliariai apžiūrėkite mažylio odelę – ypatingai svarbu stebėti, ar neatsiranda neblykštančių bėrimų. Ar bėrimas blykšta ar ne, galima patikrinti su skaidraus stiklo stiklinės dugnu. Neblykštantys bėrimai gali pranešti apie pavojingas bakterinės kilmės infekcijas, kurios turi būti skubiai gydomos;
- Fizinės temperatūros mažinimo priemonės, pavyzdžiui, vėsaus vandens kompresas ant kaktos rekomenduojamas tik tuomet, kai vaikui tai nekelia diskomforto. Draudžiama trinti vaiko kūnelio odą spiritiniais tirpalais. Vaiko karščiavimo mažinimui negalima vartoti acetilsalicilo rūgšties arba aspirino, nes ši vaistinė medžiaga gali sukelti gyvybei pavojingą sindromą;
- Karščiavimą vaistais mažinkite tuomet, kai jis viršija 38,5 laipsnių Celsijaus arba vaikelis jaučiasi blogai. Labiausiai tinka paracetamolis ir ibuprofenas (pavyzdžiui, geriamoji suspensija vaikams). Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai;
- Nepamirškite vaiko būklės stebėti ir naktį. Jei ji blogėja – kreipkitės į gydytoją. Pavojaus signalai yra odos bėrimai, traukuliai, vis kylanti kūno temperatūra, kurios neveikia vaistai. Susirūpinti reikėtų ir tuomet, jei vaikelis vangus, jei jis negeria skysčių ir (arba) labai stipriai vemia ir viduriuoja bei pastebima dehidratacijos požymių. Dėl kūdikių ir labai mažų vaikų karščiavimo su gydytoju pasikonsultuoti privalu visuomet. Daugiau dėmesio reikia ir tiems karščiuojantiems vaikams, kurie serga širdies, kraujagyslių, inkstų ir kitomis lėtinėmis ligomis.
