Žinoma, pakilusi kūno temperatūra gali sukelti vaikui diskomfortą, vaikas greičiau pavargsta, o ilgas ir sunkus karščiavimas sekina vaiko gyvybinius procesus (greitėja medžiagų apykaita, reikia daugiau deguonies, didėja skysčių poreikis ir organams tenka „daugiau darbo“, todėl karščiavimas gali būti pavojingesnis kai kuriomis lėtinėmis ligomis sergantiems vaikams). Pasidalinsime informacija apie tai, dėl kokių priežasčių dažniausiai karščiuoja vaikai. Taip pat sužinosite, ko negalima daryti ir ką pasakyti gydytojui, kai su juo kalbėsitės apie karščiuojantį vaiką.
Dėl kokių priežasčių dažniausiai karščiuoja vaikai?
- Bene įprasčiausia priežastis – virusinės ir bakterinės kvėpavimo takų ligos. Vaikai dažniausiai serga nazofaringitu, faringitu, tracheitu, tonzilitu, bronchitu, bronchiolitu, sinusitu, gripu, plaučių uždegimu ir kt.;
- Gana dažnai pasitaiko ir virusinės arba bakterinės virškinimo trakto infekcijos, pavyzdžiui, gastroenteritas, enterokolitas;
- Galimos ir kitos priežastys, pavyzdžiui, šlapimo takų uždegimas, kaulų ar sąnarių infekcija, sepsis, meningitas – kai kurios minėtosios būklės daug retesnės, tačiau jos yra daug pavojingesnės, nei bronchitas ar infekcinis viduriavimas.Vis dar plinta informacija, kad karščiuojantį vaiką naudinga trinti alkoholiniais tirpalais. To daryti negalima, nes alkoholis sausina odą ir dalis jo gali absorbuotis į organizmą.
Ko negalima daryti, jei vaikas karščiuoja?
- Vis dar plinta informacija, kad karščiuojantį vaiką naudinga trinti alkoholiniais tirpalais. To daryti negalima, nes alkoholis sausina odą ir dalis jo gali absorbuotis į organizmą.
- Kompresams negalima naudoti labai šalto vandens, nes toks vanduo tik sukels drebulį ir diskomfortą vaikui. Jei jau naudojami kompresai, tai vanduo turėtų būti tik drungnas ir jokiais būdais ne per šaltas, o naudojamas kompresų audinys – malonus vaiko odai.
- Plinta ir pasiūlymai naudoti ledo voneles – to daryti tikrai negalima, tačiau galima įmesti ledo kubelį į vaiko gėrimą, jei tik tai paskatins jį vartoti daugiau skysčių.
Ką svarbu pasakyti gydytojui, jei vaikas karščiuoja?
Jei neramu ir kyla abejonių, visuomet geriau pasikonsultuoti su gydytoju telefonu, nei nieko nedaryti ir baimintis dėl kiekvieno naujo ar neįprasto vaiko simptomo. Atminkite, kad gydytojui svarbu žinoti tam tikrą informaciją, tad prieš skambindami jam, galite šį tą užsirašyti ir būti pasiruošę konstruktyviam pokalbiui be papildomo streso:
- Kiek parų vaikas karščiuoja ir kokie simptomai jam pasireiškia;
- Ar yra kokių nors neįprastų, nerimauti priverčiančių požymių, pavyzdžiui, odos bėrimų, pilvo skausmo ir panašiai;
- Kaip veikia vaistai nuo karščiavimo (koks antipiretikų poveikis) ir ar duota teisinga dozė, ar palaukta pakankamai laiko po vaisto sudavimo (daug kas nežino, kad vaikai iš karto nesuveikia – tenka palaukti mažiausiai 15 minučių, o kartais net ir iki 45 minučių). Kokie konkrečiai vaistai buvo duoti – gal tai paracetamolis, o gal ibuprofenas;
- Ką dar turėtų žinoti gydytojas (galbūt vaikas serga lėtinėmis ligomis, turėjo kontaktą su sergančiaisiais tam tikromis ligomis ir kt.).
Ką reikėtų žinoti apie antipiretikus?
Efektyviausia pagalba karščiuojančiam ir blogai besijaučiančiam vaikui – antipiretikai, dozuojami pagal vaiko svorį. Lietuvoje šiuo tikslu vartojami du vaistai – paracetamolis ir ibuprofenas. Paracetamolis malšina lengvą ir vidutinį skausmą bei mažina temperatūrą, o ibuprofenas, papildomai malšina uždegiminius procesus. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Būtina suprasti, kad netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
