Mindaugas Valickis – mąstymo keitimo mentorius ir sporto koučeris arba lietuviškai vadinamas ugdančiuoju vadovu. Jo misija – padėti bent 10 proc. Lietuvos žmonių pasiekti pokyčių gyvenime, versle, sporte, santykiuose ir tapti savo gyvenimo kūrėju. Mindaugas organizavo tūkstančius asmeninių konsultacijų, praleido šimtus valandų skaitydamas paskaitas ir vesdamas seminarus.
Šiuo metu Facebook platformoje jis skaito paskaitas savo sukurtoje grupėje „Nuo šiandien bus kitaip“, kur sprendžia realias žmonių problemas, organizuoja atviras grupines sesijas.
– Mindaugai, artėjant Kalėdoms, dažnai girdima frazė „Jei būsi geras, Kalėdų senelis atneš dovanų“. Ką manote apie tokį auklėjimo, vaikų tramdymo būdą?
– Toks vaikų auklėjimo būdas gana sudėtingas ir pavojingas. Kodėl? Jei mes vaikui kaskart keliame sąlygą: „jei nebūsi geras ir toks, kokio aš tikiuosi, Kalėdų senelis neatneš tau dovanų“, taip priverčiame vaiką suvokti, kad jis bus geras tik tuomet, kai atitiks mūsų lūkesčius.
Situacijos paradoksas – toks vaikas pamiršta savo unikalumą, išskirtinumą, o savo energiją naudoja nuolatos bandydamas prisitaikyti prie kitų žmonių ir atitikti kitų lūkesčius. Kas atsitinka su tokiu vaiku, jam užaugus? Taip vaikystėje auklėtas suaugęs žmogus lygiai taip pat elgsis ir su aplinkiniais. Jis nepaisys savo interesų ir nuolatos stengsis pritapti darbe, santykiuose taip, kaip išmoko vaikystėje. JEI BŪSIU GERAS, GAUSIU DOVANŲ. Bėda ta, kad vaikui užaugus, šalia jo nebėra tėvų, kurie apdovanotų už gerus darbus. Ir kas tuomet atsitinka? Realybėje toks žmogus atiduoda visas jėgas, aukoja visą energiją, kad tik išpildyti viską, ko reikalauja darbdaviai, artimieji, bet niekada negauna tokio atlygio, kokio tikisi. Jį visuomet lydi neįvertinimo ir nepripažinimo jausmas, vėliau peraugantis į apatiją ir depresiją. Reikia suprasti, kad žmonės mums duoda tik tai, ką gali ir nori mums duoti, o ne tai, ko mes norime. Tokie vaikai užaugę visuomet tikisi kažko daugiau ir visada siekia įvertinimo. Būk geras, daryk, kaip visi ir tau bus atlyginta.
– Tai ką daryti, kai vaikas blogai elgiasi?
– Reikėtų vertinti jo elgesį iš kitos perspektyvos ir suprasti to priežastį. Jam pasielgus netinkamai, reikia kalbėtis su vaiku, klausti: „Ko tikėjaisi darydamas tokį veiksmą? Ko norėjai pasiekti?“. Klausimai padeda atrasti racionalumą ir poelgio priežastis. Tik gilus pokalbis ir maksimalus dėmesys gali padėti. Draudimais ir gąsdinimu mes nieko nepakeisime, tik gilinsime priežastis. Priversime vaiką susikurti „gero“ vaiko įvaizdį ir užsidaryti savo viduje. Tokie vaikai suaugę tampa uždarais ir savimi nepasitikinčiais žmonėmis.
Labai nuoširdžiai kviečiu visus tėvus nesieti kalėdinių dovanų su vaiko elgesiu. Priimti savo vaikus tokius, kokie jie yra, padėti jiems atrasti geriausius būdus išreikšti save ir džiaugtis jų unikalumu. Nepamirškite, kad bet koks, jūsų manymu, netinkamas vaiko elgesys jo supratimu yra racionalus ir lengvai paaiškinamas. Jis mano, kad jo poelgis yra teisingas. Todėl pokalbis – geriausias būdas suprasti vaiko vidinį pasaulį.
– Ar pats vaikystėje stengėtės būti geras prieš Kalėdas? Su kokiais posakiais susidūrėte vaikystėje, kas turėjo reikšmės jūsų pačio gyvenimui?
– Na, savo vaikystėje pats nesusidūriau būtent su šia problema, nes augau gana skurdžioje šeimoje ir mes žinojome, kad didelių dovanų negausime. Manau, kad tėvai morališkai negalėjo manipuliuoti Kalėdų situacija vien iš nepritekliaus. Be to, mano laikais šventės nebuvo taip stipriai sureikšmintos, kaip šiomis dienomis.
Su kokiais posakiais susidurdavau vaikystėje? Dažnai girdėdavau „Būk biednas, bet teisingas“. Ir manau, kad dėl to, tai lėmė ne tik mano, bet pačių tėvų gyvenimą. Mama, turėdama auksines rankas, bijodavo prašyti atlygio už savo dirbinius. Norėjo padėti ir būti gera kitiems. Todėl šeimoje ir nebuvo daug pinigų. Dar vienas posakis su kuriuo gyvenau, tai jau pradėjus tėvui vartoti alkoholį – „Geriau viena dieną karaliauti, negu visą gyvenimą ubagauti“. Išgėręs jis būdavo linksmas ir sakydavo kaip jis gerai jaučiasi, bet visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad tomis dienomis, kai jis leidžia sau viską, mūsų šeimą veda skurdo link ir išleidžia daugiau, nei gali sau leisti.
– Visgi, ar verta vaikams meluoti, kad egzistuoja Kalėdų senelis?
– Verta, tik reikėtų pabrėžti, kad vaikas nusipelno dovanų vien dėl to, kad jis yra. Tai padeda suformuoti vaiko pozityvų požiūrį į gyvenimą, tikėjimą, kad svajonės pildosi, kai jomis tiki. Kalėdų senelis iš esmės įprasmina pozityvų mūsų santykį su pasauliu. Kad pasaulis vaikui draugiškas, kad jis gali jame gyventi ir gauti tai, ko nori. Labai svarbu derinti du dalykus – vaiko motyvaciją ir apdovanojimą. Vaikas turi žinoti, kad nepaisant visko, jį aplankys Kalėdų senelis, bet metų eigoje, reikia padėti vaikui prisiimti atsakomybę už mokslus ir kitas veiklas, paaiškinti, kad jis gaus rezultatą tik tada, kai pats įdės pastangų. Toks vaikas susiformuoja įprotį pačiam atlikti veiksmus, kad kažko pasiekti, o nelaukti, kad kiti jam atneš ir paduos.
– Ką patartumėte tėvams, kurie nežino, kaip susitvarkyti su vaikais, kuo pakeisti manipuliaciją dėl Kalėdų senelio, kad švenčių laukimas netaptų kančia visai šeimai?
– Kaip ir minėjau prieš tai, nuoširdus pokalbis yra pati geriausia priemonė. Ir prisiminti, kad vaikas nėra blogas, jis tik pasielgė taip, kaip mes nenorėjome. Todėl pagrindinė užduotis yra išsiaiškinti, kokia priežastis slypi už tokio elgesio. Tam reikia atvirumo, artimumo ir priėmimo. Taip pat suprasti, kad vaikas yra kitoks, nei jūs. Gal tiesiog vaikui reikia pagalbos sužinoti, kaip kitais būdais pasiekti jam norimo rezultato? Jūs jau turite patirties būti vaiku, bet vaikas dar neturi patirties būti suaugusiuoju. Kartu radę kūrybingą sprendimą net tik išspręsite konfliktą, bet ir stiprinsite vaiko pasitikėjimą jumis. Įgausite autoritetą.
– Jūsų, kaip mąstymo keitimo mentoriaus, dirbančio su suaugusiais žmonėmis, rekomendacija – 5 dalykai ko nederėtų sakyti savo vaikams?
– „Būk geras ir gausi ko nori“. Tai posakis, įkalinantis žmogų.
„Turtingi žmonės yra blogi, nesąžiningi“. Toks posakis slopina vaiko potencialą. Ne pinigai paverčia žmones blogais, o žmonės netinkamai pasirenka turėdami pinigų.
„Pirmiausia pasirūpink kitais, tik tada savimi“. Šis posakis labai stiprus ir vaiko pasąmonėje susiformuoja jausmas, kad jis nuolatos turi padėti kitiems. Kitaip sakant, su pasauliu dalintis iš trūkumo. Toks žmogus niekada nepasieks pilnatvės ir gausos. Aš visada sakau, kad galima su pasauliu dalintis tik tada, kai turi perteklių ir turi iš ko duoti.
„Jei būsi blogas, kažkas tau nutiks“. Negąsdinkite vaiko. Nes taip vaikas įpras bijoti išorinio pasaulio ir nebegalės jame savęs realizuoti.
„Nebūk kaip tėvas arba nebūk kaip mama“. Šį posakį dažnai girdi vaikai išsituokusiose ar besipykstančiose šeimose. Tokiu atveju, vaikai paneigia tam tikras savybes ir jas slopina. Bandydamas priešintis toms savybėms, vaikas susikuria didžiulę nemeilę sau.
– Sakykite, kodėl suaugusiam žmogui iš esmės rekomenduojate keisti mąstymą?
– Pasaulis, kitaip nei prieš daug metų, šiandien nebėra toks statiškas. Keičiasi technologijos, žinios, atsiranda poreikis vis kažką naujo sužinoti apie mus supančią aplinką, visatą, kosmosą. Atėjo toks amžius, kuomet mes gyvename kūrybinėje ir kintančioje visuomenėje. Mus supa nuolatinis pokytis, milžiniškas naujienų srautas. Todėl mūsų mąstymas, suformuotas mūsų protėvių ir tėvų, visiškai neatitinka šiuolaikinės visuomenės pokyčių. Dėl šios priežasties būtina keisti savo mąstymą. Nes jis tiesiog nesutampa su realybe ir atotrūkis tarp pasaulio ir žmogaus tampa labai didelis. Kuo didesnis atotrūkis, tuo labiau žmogui skauda. Dažniausiai žmogus pats savo iniciatyva pradeda keisti mąstymą tik tada, kai susiduria su dideliais gyvenimo iššūkiais, sveikatos problemomis ir netektimis. Aš visada rekomenduoju nelaukti didelio skausmo ir pradėti keisti savo mąstymą jau šiandien.
– Ar sunku suaugusiam žmogui pakeisti nusistovėjusį mąstymą? Kiek tai užtrunka?
– Pakeisti suaugusio žmogaus mąstymą yra gana sudėtinga tada, kai jis yra užsispyręs ir išdidus. Kai jis galvoja, kad jo mąstymas yra teisingas ir nenori nieko keisti. Bet jei jau jis atėjo pas mane, vadinasi pakankamai skauda ir mąstymą pakeisti įmanoma. Ypatingai lengva su tais, kurie jau yra pokyčio kelyje ir nori pakeisti savo mąstymą bei supranta, kad jis nepadeda jiems gyvenime. Tokiems žmonėms pasikeisti įmanoma net per kelias konsultacijas, ar sudalyvavus kursuose.
Aš visuomet sakau savo klientams, kad tik jūs esate savo gyvenimo kūrėjai ir neturite laukti, kol aplinka pasikeis, keiskitės patys. Įdomiausia tai, kad žmogui pasikeitus, aplinka pradeda keistis. Keičiasi santykiai su artimaisiais, atsiranda daugiau pajamų, pasitaiso sveikata. Iš esmės keičiasi likimas.
– Susiduriate su daug žmonių, kaip manote kokia frazė, posakis iš artimųjų labiausiai juos paveikė vaikystėje. Kas labiausiai vyrauja?
– Iš esmės labiausiai ir vyrauja mąstymo modelis, kad jei būsi geras, gausi ko nori. Tai pagrindinė šiuolaikinės visuomenės problema. Šis modelis labai žaloja žmones ir įpratina visada atitikti kitų lūkesčius. Taip besivystantis žmogus telkia savo mintis ir energiją ties silpnosiomis savybėmis, bet nekreipia dėmesio į stipriąsias. Taip atsiranda netinkamai pasirinktos studijos, nemylimi darbai ir dar begalė kitų pasirinkimų, ateinančių iš noro įtikti kitiems. Tokiems žmonėms dažnai kyla klausimas, kodėl kitiems sekasi, o man ne? Aš taip stengiuosi, o karjeros laiptais kyla kiti ...
