Prasta laikysena gali sukelti problemų net žandikaulyje
Kineziterapeutės Radvilės Bautronytės teigimu, šiandien vaikų, turinčių problemų su laikysena, yra išties nemažai. Tačiau su kuo tai susiję?
„Priežasčių – labai daug: netaisyklingi kasdieniniai įpročiai, pavyzdžiui, ruošiant namų darbus, raumenų silpnumas, nejudrumas, genetinis polinkis, fiziologiniai pokyčiai, vykstantys organizme, polinkis tam tikroms ligoms, pavyzdžiui, kvėpavimo takų sistemos ligos, biopsichosocialiniai faktoriai ir panašiai. Dažniausiai nebūna tik vienos priežasties“, – atsiųstame pranešime spaudai aiškina ji.
R. Bautronytės teigimu, atkreipti dėmesį į savo atžalų laikyseną būtina ne tik tada, kai jos netaisyklingumas aiškiai matomas, bet ir vaikui skundžiantis šalutiniais simptomais, pavyzdžiui: skaudančia galva, tirpimu rankose, skausmu, kuris atsiranda ne po fizinės veiklos.
„Ignoruojant šiuos dalykus, gali sukaulėti tam tikri segmentai, susidaryti spazmas, nervo užspaudimas, struktūriniai ir kompensaciniai organizmo pokyčiai kitose organizmo vietose. Pavyzdžiui, menčių nestabilumas gali sukelti žandikaulio sąnario problemas ar panašiai“, – priduria specialistė.
Graži laikysena – nebūtinai sveika
Kineziterapeutė primena, kad savo laikysena, kaip ir sveikata, reikia rūpintis visada – nelaukite, kol pajusite nemalonius pojūčius.
„Be to, labai svarbu suprasti, kad graži laikysena nebūtinai reiškia, jog ji yra taisyklinga. Todėl rekomenduočiau leisti savo atžalai išbandyti ir įgauti įvairių sporto šakų įgūdžių, ypač jei tos veiklos vaikui sekasi bei patinka“, – sako pašnekovė.
Pravartu ir derinti įvairias veiklas vienu metu. R. Bautronytė atskleidžia, kad pati savo sūnų leidžia į kelias veiklas. Viena iš jų – sportiniai šokiai. Tiesa, pastarąjį būrelį ji rinkosi atsižvelgdama į tam tikrus kriterijus.
„Nusprendžiau leisti į sportinius šokius, nes čia yra derinamas tiek fizinis aktyvumas, tiek ir muzikalumas. Kaip minėjau, svarbu apskritai palaikyti gerą fizinę būklę. Todėl pasirinkome klubą, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas ne tik šokiams, bet ir bendram sportinės būklės gerinimui fiziniais pratimais“, – sako kineziterapeutė Radvilė Bautronytė.
Pradėję šokti, nebeignoruoja tėvų prašymo ištiesti nugarą
Vilniaus sportinių šokių klubo „Elegancija“ įkūrėjas, treneris, ne vieno čempionato prizininkas Lukas Petkevičius teigia, kad ruošdami jaunuosius šokėjus jie išties daug dėmesio skiria fiziniam jų parengimui. Žinomas šokėjas atskleidžia, kad treniruotės sudarytos iš tam tikros struktūros: apšilimo, techninių detalių šokiuose, fizinio pasiruošimo.
„Kol vaikai dar maži, didelis dėmesys atkreipiamas į pirminę treniruočių dalį – apšilimą. Labai svarbu pratinti prie apšilimo nuo pat mažumės, nes tai svarbi treniruočių dalis bet kokiame amžiuje, o geriausias laikas ugdyti įpročius – vaikystė. Apšylant kūnas paruošiamas šokiams, o vaikai „susipažįsta“ su savo kūnu, mokosi jį geriau koordinuoti, tvarkoma laikysena. Tai – ypač svarbu, nes vienos pagrindinių šokių sudedamųjų dalių yra laikysena ir koordinacija. Po to visos detalės yra apjungiamos muzika. Nepamirštame ir žaidimų, kurie tokiame amžiuje ypatingai svarbūs, kadangi skatina vaikų kūrybiškumą ir norą vis labiau susipažinti su šokiu“, – aiškina jis.
L. Petkevičius priduria, kad šokiuose lavinami visi kūno raumenys, todėl labai svarbu koordinuotas ir sinchronizuotas jų darbas.
„Labai svarbu, kad visi būtų tinkamai paruošti ir atliktų savo funkcijas. Jeigu bent viena dalis yra silpna, neparuošta, sunku tikėtis gero rezultato šokių aikštelėje. Visgi, ypač išskirčiau pilvo preso, nugaros, kojų raumenis, kurie užtikrina tinkamą stovėseną ir laikyseną. Šokiuose daugiausiai dėmesio pradžioje skiriama tinkamam kūno pastatymui ir jo paruošimui – tai yra pirminis etapas, kuris užtikrins gražią bei sveiką vaikų laikyseną“, – įsitikinęs jau du dešimtmečius šokių aikštelėje besisukantis profesionalas.
Teigiamą sportinių šokių poveikį jis mato savo paties akimis – savo praktikoje jis turėjo ne vieną vaiką, kurio laikysena pastebimai pasitaisė, pradėjus šokti.
„Būna, kad tėveliai atveda vaiką į šokius kaip į papildomą užsiėmimą, kuris turėtų pagerinti rezultatus pagrindinėje pasirinktoje sportinėje veikloje. Visgi, praėjus tam tikram laikotarpiui, tėvai pamato, kaip pasikeitė vaiko stovėsena, ir nusprendžia, kad tai turėtų likti pagrindine sportine veikla. Įdomu ir tai, kaip keičiasi vaikų požiūris. Dažnai vaikai tėvų prašymus išsitiesti praleidžia pro ausis, nevertina rimtai. Tačiau jeigu jie užsimano siekti gerų rezultatų šokių aikštelėje, atsiranda motyvacija keisti ir pačią laikyseną“, – patirtimi dalijasi šokėjas Lukas Petkevičius.
L. Petkevičius pastebi, kad sportinius šokius norintys lankyti vaikai į klubą atvedami jau nuo 4 metų, tačiau pirmuosius šokių žingsnelius žengia ir vyresni ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikai. Jis priduria, kad neverta dvejoti ir laukti – norintiems užkirsti kelią netaisyklingai vaikų laikysenai ar ją taisyti, reikėtų nedelsti, mat kuo anksčiau pradedama ja užsiimti, tuo, dėl didesnio kūno paslankumo, yra lengviau.
