Tyrimai rodo, kad dėl mažo aktyvumo vos 7 proc. Lietuvos vaikų neturi jokių sveikatos sutrikimų, todėl ekspertai griauna mitus apie fizinį vaikų aktyvumą ir pataria, kaip fizine veikla užsiimti ir vasarą, rašoma atsiųstame pranešime spaudai.

Mokiniai šiltuoju metų laiku turi daugiau aktyvios veiklos galimybių, tačiau dėl kintančio gyvenimo būdo jie vis mažiau laiko praleidžia lauke. Be to, mažylių judrumą riboja ir tėvų baimė, kad šie patirs traumą ar susižeis. Fiziologijos mokslų daktarė, pirmojo Lietuvoje kūno kultūros vadovėlio bendraautorė Irina Klizienė sako, kad vaikai – „sėslios“ visuomenės atspindys.

„Mokykla sukuria paradoksalią situaciją: nors ją pradėjusio lankyti mokinio fizinis aktyvumas sumažėja, dažnam fizinio lavinimo pamokos yra vienintelė aktyvi veikla. Nepaisant to, didžiausią įtaką mokiniams daro tėvai, kurie savo pavyzdžiu formuoja jų aktyvaus gyvenimo įpročius. Todėl vasarą užuot vadovavęsi stereotipais, jie gali išnaudoti šį laiką padėdami vaikui atrasi savo mėgstamą fizinę veiklą“, – įsitikinusi ji.

Irina Klizienė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Sušlapti kojas ar paslysti ant ledo – naudinga

Dažniausiai aktyvumas siejamas tik su teigiamais išvaizdos pokyčiais, kūno tvirtumu ir kova su antsvoriu, tačiau Kyokushin karate kovos menų čempionas Eventas Gužauskas įsitikinęs, kad tai – vienas dažniausių mitų apie fizinį aktyvumą. Anot jo, sportas teikia ir psichologinę bei emocinę naudą – ugdo charakterį ir padeda įveikti emocinius ar psichologinius sunkumus. Jis atskleidžia, kad psichologiniai veiksniai gali padėti atpažinti per pasyviai gyvenantį mokinį.

„Kad vaikas nepakankamai fiziškai aktyvus, tėvams išduos jo mieguistumas ir dažna nuotaikų kaita. Kūno tvirtumas – pageidautinas, tačiau toli gražu ne pagrindinis sporto rezultatas. Aktyvi veikla moko siekti užsibrėžto tikslo, o pasinėręs į sportą, žmogus pamiršta sunkumus arba gali įvertinti juos neutraliai. Patiriamas stresas užgrūdina gyvenimiškoms situacijoms, o komandiniai žaidimai moko ieškoti kompromisų“, – apie dažnai neįvertinamą sporto naudą E. Gužauskas.

Eventas Gužauskas
Foto: DELFI / Mindaugas Augustis

Kad įvairūs stimulai – šaltis, purvas, stresinės situacijos – naudingi visapusiškam vaiko vystymuisi, pabrėžia ir „Šviesos“ išleisto kūno kultūros vadovėlio bendraautorius, sporto psichologas dr. Šarūnas Klizas. Jis teigia, kad tėvelių baimes dėl sporte tykančių pavojų galima įveikti keliais būdais.

„Baimindamiesi traumų, tėvai dažnai riboja vaikų fizinį aktyvumą. Tačiau nesušlapus kojų, neįlipus į medį ar nepaslydus ant ledo, vaiko smegenys praras gebėjimą reaguoti į netikėtumus. Sportas yra ir teorinė veikla, kuriai būtina rengtis dar mokykloje – susipažįstant su pagrindinėmis saugumo taisyklėmis, teisingai atliekant pratimus ir mokantis įvertinti riziką. Tai padės ir sportuojant už mokyklos ribų“, – patarimais dalijasi sporto psichologas.

„Mergaitiško“ ir „berniukiško“ sporto nėra

Foto: Fotolia


Iki šiol gajus įsitikinimas, kad krepšinis ar kovos menai labiau tinkami berniukams, o mergaitės turėtų rinktis jogą ar lengvąją atletiką. Tačiau E. Gužauskas sako, kad sporto šakų skirstymas į „vyriškas“ ir „moteriškas“ – dar vienas nepagrįstas stereotipas.

„Sporto šakos pasirinkimas priklauso nuo kiekvieno žmogaus temperamento, pomėgių, charakterio savybių. Tad nors kovos menai vis dar neretai laikomi vyriška sporto šaka, netrūksta jais užsiimančių merginų, kurioms puikiai sekasi. Sporto šakos pasirinkimą gali lemti ir aplinkos įtaka, ir fiziniai vaiko duomenys, tačiau labiausiai įkvepia ir pasirinkti kryptį padeda tėvai“, – sako Kyokushin karate čempionas.

Tėvų pavyzdžio svarbą pabrėžia ir dr. I. Klizienė. Anot jos, vasara yra puikus metas pakeisti savo įpročius ir kartu pasirūpinti vaikų aktyvumu.

„Vaikai, kurių tėvai sportuoja ar aktyviai leidžia laisvalaikį kartu su jais, yra fiziškai aktyvesni. Todėl norėdami, kad vasarą vaikai išliktų judrūs, tėvai turėtų rasti galimybių sportuoti su atžalomis, leisti išmėginti skirtingas sporto rūšis, riboti prie televizoriaus ar išmaniųjų įrenginių praleidžiamą laiką“, – pataria dr. I. Klizienė.

Fizinis aktyvumas apima ne tik sporto veiklas

Dažni tėvai mano, kad fiziniu aktyvumu galima laikyti tik sportą – bėgimą, lengvąją atletiką ar jėgos treniruotes. Dr. Š. Klizas sako, kad vaikų ir jaunuolių fiziniam aktyvumui nusakyti naudojamas kur kas platesnis apibrėžimas.

Šarūnas Klizas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

„Fizinis vaikų aktyvumas apima visus aktyvius žaidimus, mankštą, važiavimą dviračiu, ėjimą ir fizinį darbą namuose, todėl tėveliai gali vasarą aktyviau įtraukti vaiką į šias veiklas. Taip net uždarius ugdymo įstaigas ir būrelius, vaikai išliks judrūs“, – pataria specialistas.

Fizinės veiklos įvairovę akcentuoja ir E. Gužauskas, atkreipiantis dėmesį į jos sezoniškumą – viena veikla vaikai užsiima žiemą, kitaip sportuoja šiltuoju metų laiku.

„Atėjus vasarai, vaikų dienotvarkėje lieka mažiau „sąžiningo sporto“, kai judrumą užtikrina būrelių ar pamokų tvarkaraščiai. Vis dėlto tada atsiranda daugiau galimybių judėti – tiek važiuojant dviračiu, tiek žaidžiant komandinius žaidimus. Aktyvesnis tampa pats vaikų gyvenimas“, – įsitikinęs jis.

Kūno kultūros vadovėlio bendraautorius dr. Š. Klizas pabrėžia, kad fizinis aktyvumas neturėtų būti tik viena gyvenimo dalių, bet principas, kuriuo vadovaujamasi bet kurioje veikloje. Žinios apie sveiką gyvenseną gali būti sėkmingai integruotos tiek kituose mokomuosiuose dalykuose, tiek kasdienėje veikloje. Todėl į mokinių sveikatingumą reikėtų žiūrėti plačiau ir nuosekliau – ne tik stiprinant jų kūną, bet rūpinantis mityba ir suteikiant žinių apie tokios gyvensenos privalumus.