Pasak Aleksandros Danilevičienės, stuburo ir sveikatingumo centro „Sveikatos sala“ kineziterapeutės, nors šis procesas trunka nuo gimimo iki maždaug 10 metų, svarbiausi etapai visgi vyksta pirmaisiais kūdikio metais. Kineziterapeutė atsiųstame pranešime spaudai dalijasi svarbiausiais stuburo linkių formavimosi etapais ir rekomendacijomis.
Pirma pamoka – išlaikyti galvą
Žiūrint iš šono mūsų stuburas neprimena tiesios ašies, su kuria dažnai yra lyginamas. Jis labiau panašus į S raidę su dviem išlinkimais į priekį ir dviem atgal. Išlinkimai į priekį (lordozės) yra kaklo ir juosmens srityse, o išlinkimai atgal (kifozės) – krūtinės ir kryžkaulio srityse.
Stuburo linkiai pradeda formuotis nuo kaklo, o tai vyksta stiprėjant raumenukams, kai judesiai iš spontaniškų tampa kontroliuojamais ir valingais (dėl šios priežasties nereikėtų kūdikių vystyti). Pirmas rimtas išbandymas kūdikiui – stabilus galvytės išlaikymas. Norint stiprinti kaklo raumenukus ir padėti formuotis kakliniam stuburo linkiui vaikutį reikia kuo dažniau guldyti ant pilvuko. Sustiprėjus raumenukams atsiranda pirmasis kaklo srities linkis į priekį, vadinamas kaklo lordoze. Jis leidžia išlaikyti galvą, stabilizuoja krūtinę. Kaklo linkio formavimas apytiksliai baigiasi ties 3–4 mėnesiu, kai vaikutis gulėdamas ant pilvo jau gali atsiremti ant dilbių ir sukioti galvytę į šalis.
Antras etapas – sėdėti
Kai vaikas pradeda mokytis sėdėti, ropinėti – formuojasi krūtininis linkis. Šiuo etapu jo laukia treniruotės mokantis vartytis nuo nugarytės ant šono, tada ant pilvo, atsistoti ant keturių, atsispirti ir atsisėsti, o tada jau ropinėti, judėti keturiomis į priekį. Kad visa tai atliktų, kūdikio raumenys, palaikantys krūtininę zoną, taip pat nugaros ir liemens raumenukai turi būti pakankamai aktyvūs, o linkis galutinai susiformavęs.
Jei kuris nors judesys sekasi sunkiau, vaikučiui reikėtų padėti aktyvinti raumenis mankštelėmis. Tačiau nereikėtų skubėti ir dar neišmokusį vartytis vaiką bandyti skatinti sėdėti. Jei sodinamas vaikutis neišlaiko tiesios nugaros, linksta į priekį, remiasi rankytėmis – sėdėti jis nepasiruošęs. Imituoti atsisėdimo judesį ir aktyvinti raumenukus galima tik trumpam mankštelės metu.
Kai vaikutis savarankiškai geba pats atsisėsti ir sėdėti, gerai išlaiko pusiausvyrą, gali sukiotis į vieną ir kitą pusę, iš sėdimos padėties atsistoja ant keturių ir pradeda ropinėti – krūtininio linkio formavimasis baigtas. Tik norėčiau dar priminti tėvams, kad vaikutis turėtų sėdėti ne tarp sulenktų kojyčių („varlyte“), o tiesiai į priekį ištiestomis. Sėdėjimas „varlyte“ rodo dubens ir klubų raumenų zonos silpnumą ir gali lemti x formos kojyčių formavimąsi.
Kodėl svarbu ropoti?
Yra tėvų, kurie džiaugiasi, kad jų vaikas neropojo, o iš karto stojosi ir ėjo. Tačiau ropojimo etapas labai svarbus. Jau mokantis stotis ant keturių atliekami tam tikri rotaciniai bei lenkiamieji liemens judesiai, kurie aktyvina šoninius pilvo raumenis, o jie mums labai svarbūs. Neropojant jie nesivysto, lieka silpni, o juk jie atsakingi už krūtinės bei dubens ašies padėtis. Ropojant svorio centras perkėlinėjamas nuo vienos pusės ant kitos ir taip abi pusės lavėja simetriškai. Tikrai nemažai vaikų mėgsta judėti sėdėdami ant vienos užpakaliuko pusės iriantis pirmyn kojomis – tokia judėjimo forma rodo, kad vaikas jau turi raumenų asimetriją ir taip judėdamas ją tik dar labiau didina.
Kai ropojimo etapas praleidžiamas, didelė tikimybė, kad didės asimetrija tarp kairės ir dešinės pusės raumenų, taip pat tarp nugaros ir pilvo raumenų, tinkamai nedirbs liemens gilieji raumenys, šoniniai pilvo. Ropojimas prisideda prie krūtininės stuburo dalies susiformavimo, jei raumenukai liks silpni, nebus pakankamo linkio arba jis susiformuos į šoną, o tai vėliau gali išprovokuoti skoliozinius pakitimus. Asimetrijos padariniai gali išryškėti vėliau, kai vaikas mokykloje bus priverstas ilgiau sėdėti.
Ką daryti, jei vaikas nenori ropoti? Rodyti, mokyti ir skatinti. Dažnai vaikai pripranta prie jiems patogaus judėjimo būdo ir mokytis kitaip judėti nenori. Taip pat ropoti sunku vaikams, kurių silpnesni liemens ir apatinių galūnių raumenys. Tokiu atveju raumenis būtina stiprinti pratimais.
Ilgas trečiojo stuburo linkio gimimas
Juosmeninės bei kryžkaulio dalies linkiai formuojasi vaikui atsistojus ant dviejų kojų, apie 12–14 mėn. O taisyklingo atsistojimo reikėtų pasimokyti: pradžioje – ant keturių, tada atremti į grindis vieną pėdutę, atsispirti ja ir kilti į viršų. Vaikui stojantis svarbu prispausti pėdutes, kad stiprėtų ir kojų priekiniai raumenys, taip pat stebėti, kad stotųsi ne tiesiomis kojomis, o iš pritūpimo pozicijos ir skatinti atsispirti tiek viena, tiek kita koja, kad nesivystytų asimetrija.
Pradėjus vaikštinėti reikėtų nepamiršti batukų, su jais pėda bus stabilesnė, nesivystys deformacijos (neleis pėdos statyti ant pirštukų ar ant išorinio pėdos krašto).
Vaikui mokantis vaikščioti nereikėtų žavėtis pagalbinėmis priemonėmis, tokiomis, kaip vaikštynės. Judant joje nedirba liemens raumenys, netreniruojamas balansas, nesudaromos sąlygos harmoningai vystytis raumenims ir tam pačiam stuburo linkiui. Stumdukai ir šokliukai gali būti naudojami, bet tik kaip „treniruokliai“ pasimankštinimui, o tai reiškia trumpai. Būtina atkreipti dėmesį, kad šokliuke vaikas nekybotų, jis turi remtis ir atsispirti pilna pėda, jei spiriasi pirštų galais – šokliuko naudoti nereikėtų.
Pasakyti, kada tiksliai baigia formuotis juosmeninis linkis nėra lengva. Aš linkusi pritarti tiems, kurie mano, kad juosmeninio linkio formavimasis trunka iki 10-ųjų vaiko metų, tol, kol pakankamai sustiprėja gilieji raumenys. Tad svarbu, kad vaikai būtų judrūs, bėgiotų, laipiotų, vaikščiotų ir kuo mažiau sėdėtų.
Rekomendacijos tėvams
Pirmaisiais metais sklandžiai stiprėti vaiko raumenukams padeda masažas ir mankšta. Tai atlikti gali ir tėvai, taip ne tik stiprindami vaikučio raumenukus, bet ir tarpusavio ryšį. Masažuojant ir mankštinant kūdikį, jį liečiant vystosi ir nervų sistema, o ji susijusi su raumenų sistema.
Jei tėvai mato, kad trijų mėnesių vaikutis dar nekelia galvytės ar suka ją tik į vieną pusę, jei sulaukęs pusmečio vartosi, bet neatsisėda, jei dar ūgtelėjęs šliaužia tik viršutine kūno dalimi, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar kineziterapeutą. Specialistas parekomenduos specialių priemonių, parodys pratimų ar masažo judesių.
Svarbu per anksti vaiko nesodinti ir nestatyti, jis turi pats parodyti iniciatyvą. Kol nesustiprėjo raumenys, tokie ankstyvi judesiai bus gniuždantys, kenks stuburui ir jo tarpslanksteliniams diskams.
Būtina kreipti dėmesį ne tik į stambiąją motoriką, bet ir į smulkiąją. Svarbu ne tik sėdėti, ropoti, atsistoti, bet ir žaisti rankytėmis, pirštukais čiuopti ir imti žaisliukus. Vaikas turi domėtis aplinka – tai ženklas, kad visos sistemos vystosi tolygiai.
