Šioje knygoje surinkti jaunų žmonių užduodami jiems rūpimi klausimai ir kvalifikuotų savanorių parengti atsakymai, kurie suskirstyti pagal temas – draugystė, meilė, santykiai šeimoje, netektys, krizės, depresija, valgymo sutrikimai, patyčios, rašoma atsiųstame pranešime spaudai.
Pateikiame ištrauką iš knygos „Draugo laiškai“
Klausimas. Dvi naujos panelės ėmė mane persekioti mokykloje: jos kasdien sveikinasi, laukia prie mokyklos durų. Praeitą savaitę man trūko kantrybė ir aš mandagiai pasakiau, kad panų man nereikia. Tačiau jos nenuleidžia rankų – vis bando mane užkalbinti, klausinėja visokių dalykų, kaip sekasi ir panašiai. Mane tai erzina.
Panelių neieškau, nes tiksliai nesu apsisprendęs dėl savo seksualinės orientacijos. Pastebiu, kad mane labiau traukia vaikinai. Jeigu toms dviem merginoms tai pasakyčiau, manau, jos atstotų. Bet mokykloje yra pletkininkų, todėl neabejoju, jog apie mano homoseksualumą sužinotų visa mokykla, taip pat ir klasės draugai, tad pradėtų manęs vengti, nes būti gėjumi – „ne lygis“. Ką daryti kad tos merginos nebelįstų? Ar paprasčiausiai joms dar kartą priminti tai, ką jau sakiau: kad panelių man nereikia? Kalbėtis su auklėtoju? Socialiniu darbuotoju? Psichologu?..
Atsakymas. Rašai, kad patekai į tokią situaciją, kai merginos mokykloje primygtinai siekia Tavo dėmesio ir artimos draugystės, o Tu pats nesidomi jomis, nes Tave labiau traukia vaikinai. Jautiesi sutrikęs, nežinai, kaip elgtis šioje situacijoje, bijai, kad, Tau prisipažinus, jog esi gėjus, pasklis apkalbos, liksi įskaudintas ir atstumtas.
Suprantu, kad nedrąsu merginoms į akis pasakyti, kad nenori su jomis draugauti, ir prašyti nebekalbinti Tavęs. Tačiau minėjai, jog jos nėra agresyvios, tad, kaip suprantu, nesukeltų Tau papildomų problemų, jei joms dar kartą paaiškintum, kad draugysčių su merginomis dabar neieškai.
Iš Tavo laiško suprantu, kad Tu kol kas rimčiau nesikalbėjai su tomis merginomis, tik pasakei, jog panelių neieškai. Atrodo, jos nesuprato, kad daro kažką nepriimtino, nes ir toliau Tavimi žavisi ir reikalauja Tavo dėmesio. Mano manymu, jos gerai nesuvokia, kaip Tu jautiesi, kai esi persekiojamas. Paprastai tokius nesusipratimus padeda išspręsti atviras, tiesus pokalbis. Šiuo atveju svarbu ne tai, dėl ko Tu nenori su jomis draugauti (tai yra Tavo laisvas pasirinkimas), o tai, kokius jausmus Tau sukelia tam tikras jų elgesys. Visų pirma svarbu, kad merginos suprastų, jog peržengia Tavo privatumo ribas, erzina ir trikdo Tave taip elgdamos.
Laiške rašai, kad dar nesi iki galo apsisprendęs dėl savo seksualinės orientacijos, Tave labiau traukia vaikinai. Baiminiesi, kad, pasakydamas Tave persekiojančioms merginoms jog esi gėjus, būsi atstumtas draugų, nesuprastas, išjuoktas ir liksi įskaudintas. Iš dalies ši priežastis būtų pakankamai rimta, kad merginos nutrauktų savo bandymus susidraugauti, tačiau suprantama, jog nenori viešai paskelbti savo seksualinės orientacijos, ypač mokyklos bendruomenėje.
Nesijauti saugus ir priimtas, todėl Tau sunku atskleisti, kad esi gėjus. Natūralu, jog dvejoji ir svarstai, kaip šiuo atveju pasielgti.
Kita vertus, jei jautiesi nesaugus, susierzinęs ir pasipiktinęs tų merginų elgesiu, jauti, kad vienas nepajėgi su tuo susitvarkyti ir situacija tampa nebevaldoma, gali pasikalbėti su mokyklos darbuotoju. Manau, jog tai, į ką kreipsiesi, priklauso nuo Tavo paties santykio su pedagogu, nuo to, ar pasitiki juo ir nori jam išsipasakoti. Svarbu – kaip pats jausiesi pasipasakojęs ir paprašęs to asmens pagalbos.
Linkiu, apsisprendus, kaip pasielgti, drąsiai išsakyti savo nuomonę ir sėkmingai išspręsti susidariusią situaciją. Sėkmės!
