Pirmas žingsnis: būtinai sužinokite, apie ką vaikas svajoja
Tai padaryti turite likus bent jau mėnesiui iki jo gimimo dienos. Kodėl? Pirma – reikia laiko, kad rastumėte išsvajotą daiktą. Antra – jei manote, jog vaiko noras ne pats geriausias, teks pasistengti, kad vieną svajonę pakeistų kita. Taip pat nepatingėkite išsiaiškinti, kodėl vaikas nori būtent tokios dovanos, – juk jūsų pačių įsivaizdavimas, ką reikia dovanoti, gali gerokai skirtis nuo tikrovės.
Tarkim, jūsų nuomone, žaislai turi būti lavinamieji, tad sugalvojote dukrai nupirkti kūrybinį rinkinį, bet išsiaiškinote, kad ji labiausiai nori lėlės-kūdikio. Ką darysite? Pirksite tai, kas, jūsų manymu, naudinga, ar vis dėlto atsižvelgsite į vaiko norą? Žinoma, galite priimti „protingą“ sprendimą, bet įsivaizduokite dukros nusivylimą išpakavus dovaną... Ar tikrai to norite?
Taigi svarbiausia taisyklė – dovana turi pradžiuginti.
Žinoma, tai visiškai nereiškia, kad privalote dovanoti tai, ko sūnus arba dukra prašo. Bet jei esate griežtai nusiteikęs nedovanoti to, ko iš jūsų prašoma, pasistenkite sukurti naują svajonę, kad dovana suteiktų daug džiaugsmo, o ne sukeltų nepasitenkinimą, primenama portale 1roditeli.ru.
Antras žingsnis: pagalvokite, ką norėtumėte vaikui dovanoti
Įsivaizduokite, kad neturite galimybės sužinoti, apie ką svajoja jūsų sūnus arba dukra. Tad pamąstykite, ką rinktumėtės, ir paklauskite savęs kodėl – tik pasistenkite į šį klausimą atsakyti sąžiningai. O tada pagalvokite, kaip dovaną įvertintų vaikas ir ar jūs pats džiaugtumėtės ją gavęs.
Tai turite padaryti tam, kad „netyčia“ nenupirktumėte to, kas patinka būtent jums, kas, jūsų nuomone, yra naudinga, arba to, kas tiesiog paglostytų jūsų, kaip tėvų, savimeilę – „mano vaikas gavo tai, apie ką kiti vaikai net nesvajoja“...
Pavyzdys:
Tomas savo sūnui Lukui 10 gimtadienio proga padovanojo nemenką sumą kainavusius rankų darbo šachmatus. Taip, Lukas jau trejus metus lankė šachmatų būrelį ir netgi laimėjo ne vieną turnyrą, bet, pamatęs dovaną, apsiašarojo.
Kodėl? Dešimtmečiui buvo tikrai sudėtinga įvertinti tokią prabangią dovaną, be to, jam visai tiko namie esantys šachmatai ir naujo rinkinio visai nereikėjo.
Deja, bet tėvai taip suklysta dažnokai ir stebisi, kodėl vaikas neįvertino dovanos kokybės ir brendo.
Patarimas:
Turėkite galvoje, kad jei padovanosite vaikui kokį nors lavinamąjį žaidimą, paskui turėsite kartu ir žaisti. Be to, supraskite, kad net pats įdomiausias žaidimas, bet dar netinkamas pagal amžių, greitai nusibos ir vaikas ims reikalauti, kad žaistumėte kartu. Tą patį galima pasakyti apie visus eksperimentinius ar „pasidaryk pats“ rinkinius – žaidžiant jais, vaikui visada reikės tėvų pagalbos.
Žinoma, tokios „naudingos“ dovanos kelia jūsų, kaip tėvų, savimeilę, bet pirmiausia pagalvokite, ar tikrai rasite užtektinai laiko, kad pažaistumėte su vaiku tiek, kiek jis, gavęs tokį daiktą, norės ir maksimaliai išnaudos dovaną pagal paskirtį. Kitaip vaikas kasdien suksis apie jus ir prašys „bent kartelį pažaisti“, tik kaskart išgirs atsakymą „ne dabar“.
Trečias žingsnis: sudarykite norų sąrašą
Įsivaizduokite, kad dukra išsirinko „siaubingą, prastą lėlę“. Arba jūsų sūnaus išsvajota automobilių stovėjimo aikštelė užims pusę kambario, tad jame bus amžina netvarka.
Ką daryti? Ar tenkinti tokį vaiko norą? O gal galima rasti kitą išeitį?
Be abejo, galima. Patarimas paprastas, rašoma portale 1roditeli.ru, – visus metus kartu su vaiku pildykite norų sąrašą, prieš tai pasakę, kad jame turi būti bent jau 5–10 punktų. Paaiškinkite sūnui arba dukrai, kad neįmanoma išpildyti visų norų, bet kažką iš sąrašo per šventę tikrai gaus. O ką – staigmena.
Jei dovaną rinksite remdamiesi sąrašu, vaiko nuotaika per gimtadienį bus puiki, o šventė nesugadinta.
Be to, toks sąrašas pravers, kai su klausimais, ką padovanoti, užpuls visi draugai ir giminaičiai. Patikėkite, norų sąraše gali atsirasti tokių pageidavimų, kurie teikiantiems dovanas niekada nešautų į galvą. Pavyzdžiui, vieno antroko sąraše buvo įrašyta citrusinių vaisių sulčiaspaudė!
Svarbu ir tai, kad, sąrašą pildydami kartu su vaiku, visada galėsite aptarti geidžiamos dovanos pliusus ir minusus arba net įtikinti jį, kad kai kurie daiktai visai nereikalingi ir tikrai beverčiai.
Patarimas:
Atidžiai stebėkite savo vaiką ir užsirašykite net menkiausius jam džiaugsmą keliančius dalykėlius. Tai gali būti net kanceliariniai reikmenys: smagūs trintukai, rašikliai, sąsiuviniai su spynelėmis, žibintuvėliai, lazeriukai, kamuoliukai, lipdukai, ženkliukai, segtukai, priemonės fokusams ir t. t.
Vargu ar vaikas prisimins juos pildydamas norų sąrašą, bet jis labai apsidžiaugs gavęs tokių smulkmenų kartu su pagrindine dovana. Atsiminkite, kad vaikams patinka, kai visko yra daug, tad jei prie svarbiausios dovanos pridėsite mielų niekučių, pamatysite plačią šypseną.
Be to, yra dar vienas didžiulę įtaką tėvų ir vaikų santykiams darantis aspektas. Vaikas tikrai (nesvarbu, net jei ir nesąmoningai) įvertins tai, kad esate jam dėmesingi, galvojate apie jį. O šis supratimas vaikus su tėvais labai suartina.
Pavyzdys:
Trečiokas Matas labai norėjo teleskopo, kad galėtų stebėti žvaigždes. Noras netgi virto manija: visose parduotuvėse jis sustodavo prie dėžučių, ant kurių pavaizduotas teleskopas, ir prašydavo padovanoti jį per gimimo dieną. Mato mama tam neprieštaravo, bet tėtis kai ką apie tokius prietaisus išmanė, todėl buvo įsitikinęs, kad žaislų parduotuvėje nupirktas teleskopas bus tik į balą išmesti pinigai. Pamatęs, kad norų sąraše teleskopas įrašytas pirmas, jis nusprendė padaryti viską, kad Matas persigalvotų.
Kalbėdamasis su sūnumi kaip lygus su lygiu, tėtis įtikino Matą, kad visi modeliai, kurie jį taip masina, tėra vaikiški niekai, o stebėti dangų su jais neįmanoma.
„Šie teleskopai tokie patys, kai žaisliniai automobiliukai šalia tikrų automobilių. Norint stebėti dangų, ypač mieste, reikia specializuotoje parduotuvėje pirkto teleskopo, o ten jis kainuoja ne mažiau kaip kompiuteris“, – paaiškino tėtis ir pasiūlė pradėti kartu lankytis planetariume.
Tokiu būdu Matą tėčio argumentai įtikino, bet to, jiedu sutarė prie šios temos grįžti po poros metų, kai Matas paaugs ir galės naudotis rimtu modeliu.
Svarbu: stenkitės nesakyti vaikui „nepirksiu, ir viskas“, „man tai nepatinka, todėl nepirksiu“. Tai vaikus skaudina. Taigi nepatingėkite pasidalyti su vaiku savo įžvalgomis ir paaiškinkite, kodėl atsisakote. Tokiu atveju atsisakymą vaikui bus daug lengviau priimti.
Ketvirtas žingsnis: plėskite horizontus, arba „keitimo metodas“
Niekur nedingsite – kartais jūsų vaikas užsimanys to, ką turi draugai ar kas yra madinga. Ir dažnai šis daiktas bus ne jūsų skonio arba ne pagal kišenę. Jei tokiu atveju išmintingi jūsų aiškinimai, kad daiktas bevertis, vaiko niekaip neveikia, išbandykite „keitimo metodą“. Jo esmė – nukreipti vaiką ten, kur gali būti puikių dovanų, apie kurias vaikas nė nenutuokia.
Jei pritaikyti šio metodo nepavyks iš karto, ieškokite kitur. Bet gal įgeidį gauti kažkokį interaktyvų klasėje madingą žaislą nustelbs noras išmokti važinėti riedučiais.
O jei vis dėlto vaiko niekaip neperkalbėsite, nenusiminkite – taip būna. Prisiminkite, kokie patys buvote vaikystėje ir liaukitės buvę nuobodomis suaugėliais. Kad ir ką sakytume, dovana pirmiausia turi patikti vaikui, o ne jums. Taip, galbūt ji kampe atsidurs po poros valandų, o po poros mėnesių – šiukšlyne. Beje, šį atvejį galėsite panaudoti aptardami būsimas dovanas.
Taigi, jeigu jūsų gudravimai vaiko nepaveikė ir jis vis tiek nori klaikios lėlės, milžiniško pliušinio žaislo ar dešimto radijo bangomis valdomo sraigtasparnio, dovanokite su šypsena ir be pamokslų.
Ypatingas atvejis, arba prisipažinimas mylint
Būna dovanų, kurių nepamirštame visą gyvenimą, nes jos vaikams tampa besąlygiškos ir begalinės tėvų meilės patvirtinimu.
„Devintojo gimtadienio proga sūnus norėjo konstruktoriaus – dovana puiki, o ir nupirkti nesudėtinga, – pasakojo Dominyko mama. – Tačiau nusprendėme iškart nepirkti, nes žinojome, kad, ieškodamas paslėptos staigmenos, Dominykas aukštyn kojomis apvers visus namus. Likus porai dienų iki šventės, irgi nepirkome, nes tokių konstruktorių matėme visose parduotuvėse.
Gimtadienio išvakarėse po darbo su vyru nuvažiavome į prekybos centrą, bet reikiamo konstruktoriaus nebuvo. Kitoje parduotuvėje – taip pat. Neįtikėtina, bet, apvažiavę visą miestą, žaislo niekur neradome. Užsisakyti internetu buvo per vėlu.
Baisiausiai nusiminę nusprendėme grįžti namo, bet staiga šovė puiki idėja – tereikėjo užsukti į kanceliarinių prekių parduotuvę ir nusipirkti krūvą gražaus popieriaus, kuris tiktų diplomams (tokiems, kokius įteikia sporto varžybų dalyviams ar mokykloje už kokius nors pasiekimus). Kartu nusipirkome didžiulį grojantį atviruką su kišenėle.
Kai Dominykas užmigo, kibome į darbą užtrukome pusę nakties. Nors iš pradžių galvojome, kad neužteks fantazijos, atspausdinome 40 diplomų: „Pačiam geriausiam sūnui“, „Pačiam geriausiam berniukui už gerumą“, „Didžiausiam neklaužadai už neklaužadiškumą“, „Linksmiausiam pasaulyje vaikui už linksmumą“, „Geriausiam draugui už draugiškumą“, „Labiausiai padūkusiam berniukui už mokėjimą dūkti“...
Galiausiai likusiame lape su vyru parašėme priesaiką, kad bet kurią dieną, kurią išsirinks pats Dominykas, visi kartu surengsime reidą po parduotuves ir rasime tą konstruktorių, kurį jis taip norėjo gauti gimimo dienos rytą. Priesaiką, paslėptą atviruko kišenėlėje, padėjome ant staliuko prie lovos, o diplomus iškabinome po visą kambarį.
Ryte nerimaudami laukėme Dominyko reakcijos – bijojome, kad, neradęs dovanos, jis labai nusimins. Bet ką jūs manote? Pamatęs savo kambarį ir radęs priesaiką, kad visą dieną kartu ieškosime tik žaislo ir aplenksime net maisto parduotuves, jis įskrido į virtuvę šaukdamas, kad geresnės gimimo dienos nėra turėjęs ir kad taip galėjo sugalvoti tik jo tėtis ir mama.
Be abejo, konstruktorių mes nupirkome. Ir Dominykas lig šiol juo žaidžia. Bet, nors praėjo jau pusantrų metų, jis vis dar randa kam papasakoti apie tą dieną, o kalbant jo veidas visada šviečia.“
