Psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Minialgienė:
– Prasidėjus mokslo metams tenka konsultuoti daug vaikų, patiriančių sunkumų grįžus prie vadovėlių?
– Natūralu, kad visiems vaikams sunku adaptuotis ir grįžti į mokyklą po vasaros atostogų. Tačiau pagrindinės vaikų su mokymosi sunkumais bangos sulaukiame kiek vėliau – rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje. Tuomet pasirodo konkretūs signalai, kad vaikui sunku susitvarkyti.
Mažiausieji – pradinių klasių mokiniai – dar viskuo natūraliai domisi, jiems smalsu, įdomu eiti į mokyklą, mokytis. Be abejo, daug kas priklauso nuo mokytojo paskatinimo, kaip jis geba įtraukti vaikus. Vyresni paaugliai, 11–12 klasių moksleiviai, dauguma patys atranda motyvaciją ruošdamiesi egzaminams, rinkdamiesi specialybę.
Daugiau rūpesčių tėvams kyla ir didesnio spaudimo sėstis prie knygų prireikia 6–9 klasių moksleiviams. Didelę jų gyvenimo dalį užima kompiuteriniai žaidimai, kitos technologijos. Jei pradinukus tėvai labiau sužiūri, ar palieka prailgintoje grupėje, ar patys veža į būrelius, atžalai paūgėjus „vadelės“ tarsi atleidžiamos. To rezultatas – užuot ruošęs namų darbus vaikas sėdi įnikęs į kompiuterinį pasaulį, juk šis yra daug įdomesnis už nuobodžiai dėstomas pamokas. Dėl to vaikas praranda motyvaciją mokytis, nebegeba sutelkti dėmesio, išsėdėti 45 minučių.
– Patarkite tėvams, kaip nuteikti atžalą mokslams.
– Kadangi informacinės technologijos stipriai išbalansuoja paauglį ir pačiam jam prisiversti mokytis yra sunku, iš pradžių praverstų bendri susitarimai, kada laikas turėtų būti skirtas pamokoms, o kada kompiuteriui ar išmaniajam telefonui.
Svarbu teisingai organizuoti vaiko užimtumą, popamokinę veiklą. Tiek mergaitėms, tiek berniukams bręstant, keičiantis kūnui ir medžiagų apykaitai ypač svarbu nepamiršti pakankamos fizinės veiklos. Svarbu suvokti, kad reikalingos ne vien pamokos, bet ir džiugesys, patiriamas užsiimant mėgiama veikla.
Apskritai labiausiai vaikus mokytis motyvuoja pakankamas tėvų dėmesys – domėjimasis atžalos pasiekimais, draugais, mėgiamais dalykais. Suaugusieji turi dalyvauti vaiko gyvenime. Tačiau jei patys tėvai vietoj bendros vakarienės prie stalo, nuoširdaus bendravimo ar pažaidimų su vaiku neišleidžia telefono iš rankų, nereikia norėti kitokio atžalos elgesio. Paradoksalu, bet vaikai patys skundžiasi, kad jais nesidomima, mama vien sėdi prie telefono ar kompiuterio...
– Kada vaiko nenoras mokytis turėtų tėvus priversti sunerimti?
– Nenoras eiti į mokyklą, ruošti namų darbus gali būti daugelio situacijų pasekme. Galbūt vaikas nesutaria su mokytojais, lydi konfliktai klasėje, galbūt formuojasi depresinė būsena, nerimas. Tėvams pirmiausiai vertėtų pasidomėti situacija mokykloje, pasikalbėti su klasės auklėtoja. Gavus rimtesnius signalus praverstų paieškoti ir specialisto pagalbos. Tėvai turi neatsiriboti, suprasti, kad mokykla neišspręs vaiko problemų, o gali tik padėti jas įvardyti.
Verta žinoti
Artėjant mokyklai vaikai gali tapti užsisklendę, mažiau bendraujantys. Arba priešingai, jei yra iš prigimties judrūs – būti dar judresni, išsiblaškę, irzlūs. Nesvetimi ir streso keliami miego sutrikimai, ypač pirmąjį mėnesį mokykloje, kuomet vaikas labai anksti nubunda arba labai sunkiai keliasi. Dėl patiriamo streso be realios fizinės priežasties gali atsirasti ir pilvo skausmų. Pastebėjus šiuos ir panašius simptomus, ypač jei vaikas be aiškios priežasties pasidaro pernelyg judrus arba vengia bendrauti ir lenda į savo kambarį, tėvams reikėtų atkreipti dėmesį.
